MENIU

liberalai
Žymų archyvas

988

MIESTAS IR UOSTAS: PILIETINIO KARO ZONA

Darbas Klaipėdos taryboje

liepos 12, 2017

Aš asmeniškai noriu uostą matyti, girdėti ir jausti, kaip Lietuvos ekonomikos širdį, varinėjančią mūsų keliais ekonominį kraują – krovinius. Lietuva nebeturi savo laivyno, tad uostas yra ir vieninteliu garantu, kad Lietuva yra ir išliks jūrine valstybe.

Penktadienį, liepos 14 d., Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje bus svarstomas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos antrasis variantas, numatantis vystyti uostą pietinėje miesto dalyje. Toks yra miesto valdžios atsakas į giliavandenio uosto projektą. Išgelbstima Melnragė su grietinėle (čia NT turi ir meras, ir pvz. „Klaipėdos naftos“ vadovas ir daugelis kitų), tačiau paaukojama pietinė dalis. Dabar pietiečiai gyvens iš esmės uoste tarp LEZ-o ir Dumpių sąvartyno. Uostas užpils marias iki Kiaulės nugaros, įrengdamas krantines, išgilins įplauką tarp Kuršių nerijos ir Kiaulės nugaros laivams, prasidės Kuršių nerijos krantų erozija. Na, tada užbetonuos Kuršių nerijos krantus. Uosto teritorija apims ir vandenvietę iki pat Vilhelmo kanalo.

KAIP MIESTAS VYKDYS EKSPROPRIACIJĄ?

Dar miestas numatė nusavinti privačių uosto bendrovių teritorijas – kokiu pagrindu – nieks nežino. Ką ten darys miestas – nieks nežino. Vystys daugiafunkcę veiklą – taip parašyta. Kol kas tą „daugiafunkciškumą“ matau merdėjančioje Laivitės teritorijoje ir … automobilių stovėjimo aikštelėje prieš piliavietę – auksinėje, brangiausioje miesto širdies žemėje, kur turi būti rekreacijos, gėlynų, skaitparkų, fontanų, kavinukių, ledainių zona. Užsisvajojau… Todėl siūlau laiku sustoti ir rinktis nuosaikiausią – koncepcijos variantą Nr.1, kuriame uosto vystymasis numatytas dabar esančioje teritorijoje. Tam, kad miestas ir uostas susėstų bendroms deryboms ir strategijoms. Nes kol kas to nėra. O tokiu atveju pralaimės miestiečiai.

Nes nei uostas, nei miestas nėra pasirengęs savivaldybės peršamam variantui. Miestas ir toliau sėkmingai demonstruoja savo negalėjimą įsisavinti atgautų uosto teritorijų („Laivitė“ – Memelio miestas), o uostas nežengia modernizavimo keliu, krantinės nėra racionaliai išnaudotos ir eksploatuojamos primityviais būdais.

UOSTAS DIRBA SENOVINIAIS METODAIS

Klaipėdos uosto pakrantė yra ilgiausia iš visų Baltijos jūros uostų, tačiau Lietuvos uostas yra tik ketvirtas pagal krovą, uostamiestyje neefektyviai naudojamų teritorijų renovacija, ji vyksta neplanuotai ir inertiškai, sutartys su uosto bendrovėmis yra nerevizuotos dvidešimt metų, juose nėra ekologinių, taršos saugiklių. Vakarų Europos uostamiesčiai, pvz. Geteborgas, net ir išsidėstęs trumpesnėje pakrantės atkarpoje, uosto veiklai naudoja mažesnį plotą. Klaipėdos uosto krantinių ilgis sudaro 26,7 km, o kitų labai didelių Baltijos jūros uostų – 18-20 km. Lietuvos uostas yra ir vienas didžiausių pagal savo plotą, kuris sudaro beveik 500 hektarų. Pagrindinių kompanijų daugiau kaip 90 proc. krovinių užima 29 proc. visos teritorijos ir 38 proc. iš daugiau nei 27 km bendro krantinių ilgio. Likusią 71 proc. uosto dalį užima aptarnaujančios tarnybos, keltų ir jų prieigų teritorijos, kruizinių laivų terminalai, laivų remonto dirbtuvės ir kitos krovos kompanijos. Tai rodo, kad teritorija naudojama neefektyviai, o užimami plotai visiškai neadekvatūs veiklos užmojams. Pelningiausiai dirbančių įmonių išsidėstymas pakrantėje nesusijęs su uosto gyvavimo ciklu – šiaurinėje dalyje, kur gyliai didžiausi, uosto aktyvumas tėra vidutinis, o plotai pietinėje dalyje plačiai išsidriekę į miesto pusę (Vilniaus Gedimino technikos miestų urbanistikos mokslininkės Eglės Truskauskienės duomenys).

MIESTAS TURI „PROTINGĖTI“

Koncepcijos variantas Nr. 1 numato efektyvią uosto ir miesto partnerystę, ko šiandien labai stokojama. Ir galėtų būti veiksmingas pereinamuoju penkerių-dešimties metų laikotarpiu, per kurį atsirastų bendrais interesais paremtas uosto ir miesto bendradarbiavimas bei suderinto bendrojo plano parengimas.

Pasirinkus šį variantą miestas pats būtų priverstas vystyti verslą, pramonę, rekreaciją, o ne tik laukti dangiškos manos iš uosto veiklos, nusėdančios gyventojų pajamu mokesčiu uostamiesčio  biudžete. Remiantis šiuo variantu Klaipėdos LEZ intensyviau integruotųsi į miesto struktūrinę sistemą ir ekonominiu, ir funkciniu aspektu; vystytųsi  paties miesto  pramonės plėtra, būtų skatinamos su uostu tiesiogiai nesusijusios ekonominės veiklos. Nes tik tai gali tapti atsvara rizikoms, kylančioms dėl galimų uosto veiklos svyravimų, nulemtų besikeičiančios geopolitinės situacijos. Miestas privalėtų skatinti turizmą, vystant rekreacinę ir kitą infrastruktūrą teritorijose prie Baltijos jūros ir Kuršių marių, sudarant sąlygas kurtis kultūriniams, pramoginiams ir rekreaciniams objektams, kurių veikla nepriklauso nuo klimatinių sąlygų; nematerialaus intelektinio produkto kūrimą, sudarant sąlygas investicijoms į šiuolaikinius reikalavimus atitinkančia darbinę aplinką su visa reikalinga paslaugų, socialine ir susisiekimo infrastruktūra. Šio varianto dėka stiprėtų pats miestas – jo ekonomika, infrastruktūra. Miestas „protingėtų“ ir universitetas būtų jam reikalingas, kaip oras, o ne tik, kaip uosto aptarnaujančių specialistų kalvė.

Klausimas vienas – ar pats miestas, kaip politinės valios darinys, pasirengęs priimti tokį iššūkį, ar jam užteks kūrybinio intelekto?

AR BETONUOSIM KURŠIŲ NERIJOS KRANTUS?

Socialiniu apsektu koncepcijos variantas Nr. 1 (beje, šis aspektas miesto raidos studijoje kažkodėl nenagrinėjamas) yra saugiausias: nes įgyvendinant variantą Nr. 2, visa pietinė Klaipėdos dalis su visais gyventojais yra paverčiama amžiams uosto įkaitu, industrinės teritorijos dalimi, užkertant bet kokias patogaus, saugaus, su išvystytomis poilsio ir rekreacijos zonomis miesto vystymo galimybes, sunaikinamos jau dabar egzistuojančios rekreacinės zonos. Savivaldybė, siūlydama šį variantą, iš esmės atiduoda pietinę miesto dalį uostui, taip apsaugodama privilegijuotą šiaurinė dalį.

Ir kas labai svarbu, gal net svarbiausia, koncepcijos variante Nr. 1 teikiami perspektyvinio Klaipėdos miesto vystymo pasiūlymai yra palankūs gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo užtikrinimui: nesunaikinama Melnragė, nesunaikinama Kiaulės nugara, išvengiama agresyvaus poveikio Kuršių nerijai.

Ir dar; aš asmeniškai noriu uostą matyti, girdėti ir jausti, kaip Lietuvos ekonomikos širdį, varinėjančią mūsų keliais ekonominį kraują – krovinius. Lietuva nebeturi savo laivyno, tad uostas yra ir vieninteliu garantu, kad Lietuva yra ir išliks jūrine valstybe.

NETIKIU LIBERALAIS

Ir dar: netikiu liberalais, nes pažįstu juos, kaip nuluptus. E. Gentvilas, kaip uosto vadovas, pasiskelbė, kad Šventojoje bus aptarnaujami mažieji pramoginiai ir žvejybiniai laivai. Uosto akvatorija buvo išvalyta, pagilinta, įrengti inžineriniai tinklai ir plaukiojančios prieplaukos, sumokėta už iškasto grunto sandėliavimą. Iš viso išmesta į balą, tiksliau, šiuo atveju – į jūrą, 4,8 milijono litų. Negana to, neveikiančio uosto direktore paskirta E. Gentvilo dešiniąja ranka vadinama Airida Čėsnienė per trejus metus susišlavė 400 tūkstančių litų atlyginimo. Uostas veikė kelias dienas, o direktorė atlyginimą gavo 3 metus.

Todėl klausimas – kam naudingas savivaldybės siūlomas, su visuomene nederintas ir nediskutuotas, bendrojo plano keitimas – atviras.

 

 

Skaityti straipsnį

946

KVAILA IR NEPATYRUSI BUVAU…

Darbas Klaipėdos taryboje

balandžio 10, 2017

2016-ŲJŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Esu frakcijos „Puteikis Plius“ Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje pirmininkė. Dirbu taryboje vadovaudamasi frakcijos veiklos programa, kurios pagrindiniai principai yra atvirumas rinkėjams ir atsiskaitomumas, tik skaidrių, viešai aptartų, į darnią ateitį orientuotų sprendimų priėmimas; Klaipėdos, kaip urbanistinės struktūros, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir gyvena, augina vaikus, ilsisi, plėtra, pagal aiškią programą, kurią patvirtina miesto bendruomenė atvirai svarstydama, diskutuodama ir siūlydama geriausius variantus. Remdamasi šia programa ypatingai didelį dėmesį skyriau bendruomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą: kartu su skirtingomis miesto bendruomenėmis tariuosi prieš priimdama sprendimus, kartu aptariami jau priimti tarybos sprendimai, siunčiau pranešimus spaudai, stengdamasi viešinti priimamus sprendimus ir siūlyti problemų sprendimo būdus.

Taryboje dirbu Kultūros, švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetuose, Neįgaliųjų reikalų taryboje, Narkotikų kontrolės komisijoje, Nuolatinėje komisijoje Reglamentui rengti ir koreguoti bei Antikorupcijos komisijoje.

Dalyvavau visuose tarybos (12) posėdžių ir komitetų, tarybų bei komisijų, kuriuose dirbu, posėdžiuose: 23 – Kultūros, švietimo ir sporto komiteto; 10 – Kontrolės komiteto posėdžiuose; 4 – Narkotikų kontrolės komisijos; 4 – Nuolatinės komisijos Reglamentui rengti bei koreguoti; 5 – Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiuose;5 – Antikorupcijos komisijos.

Daug dėmesio skyriau tam, kad būtų suformuota ir pradėtų veikti Antikorupcijos komisija. Kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, kad būtų sustabdyti Mero veiksmai, šaukiant Antikorupcijos komisijos posėdį ir inicijuojant neteisėtus šios komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimus. Meras, inicijuodamas tokius veiksmus pažeidė Komisijos nuostatas, kurios teigia: „Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Komisijos pirmininkas.“ Kadangi šios komisijos pirmininkas dar išrinktas nebuvo, todėl tokių veiksmų inicijavimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai apie tai.

Taip pat kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, prašydama užtikrinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatų dėl Antikorupcijos komisijos suformavimo ir veiklos vykdymo: „Nors nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, ši komisija dar nepradėjo savo veiklos, nes nėra patvirtinto komisijos pirmininko. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis savivaldybės tarybos merą koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų bei komisijų veiklą, bei atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra paskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, prašau įpareigoti Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską teikti šios komisijos pirmininko kandidatūrą artimiausiame tarybos posėdyje. Noriu Jus informuoti, kad Opozicijai priklausančios frakcijos jau antrą mėnesį nesulaukia mero prašymo teikti kandidatūras į minėtą postą. Tai leidžia manyti, kas įstatymas yra nevykdomas sąmoningai, stengiantis užvilkinti procedūras, siekiant, kad ši komisija neveiktų.“

Kreipiausi atviru laišku į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją dėl to, kad svarstant Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco elgesį Tarybos posėdžio metu – demonstratyviai knarkiant mano pasisakymo metu – į posėdį nebuvau pakviesta. Tokiu būdu, jos pirmininkė Aldona Staponkienė pati prisideda prie nepagarbos demonstravimo ir stiprina jau aukščiau minėtas patyčių taryboje tendencijas.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetui pateikiau svarstyti Vasaros koncertų estrados išsaugojimo klausimą. To dėka buvo sustabdytas jos naikinimas. Praeitų metų liepą kolegija pritarė savivaldybės administracijos siūlymui „modernizuoti“ Vasaros estradą: panaikinti žiūrovams skirtą dalį, vietoje jos „įrengiant“ … žolyną. Remdamasi daugiau nei 400 klaipėdiečių parašų po peticija „Dėl Klaipėdos vasaros estrados išsaugojimo“ pilnam šio klausimo aptarimui sukviečiau visas suinteresuotas puses: Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ bei Savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento atstovus, kartu su „Aukuru“ surengiau atvirą diskusiją dėl Vasaros koncertų estrados išsaugojimo. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šiuo klausimu.

Gavusi klaipėdiečio skundą dėl „Švyturio“ arenos repertuaro, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete, siūliau sutarties su koncesininku, valdančiu areną, pakeitimus.

Kartu su Kontrolės komiteto pirmininku Arūnu Barbšiu kreipiamės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl faktų, kurie buvo atskleisti Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos audito metu, tiriant savivaldybei teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumas.

Kreipiausi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sekretorių, ragindama, kad laikantis reglamento, Klaipėdos miesto savivaldybės komisijų ir tarybų posėdžiai būtų protokoluojami, o protokolai būtų publikuojami savivaldybės interneto svetainėje, nes kai kurių komisijų, komitetų ir tarybų posėdžių savivaldybės interneto svetainėje Kultūros ir meno tarybos paskutiniai protokolai buvo datuoti 2014 m., Sporto tarybos skiltyje apskritai nepateikiami jokie protokolai Kartu su Kultūros sk. darbuotoja Raimonda Mažoniene siūliau įdiegti automatizuotą sistemą,, kad, kad Avilyje užregistruotas visuomeninės tarybos protokolas automatiškai atsirastų miesto tarybos skiltyje.

Surinkau medžiagą apie Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neatitikimą LR higienos normoms, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai. Po šių veiksmų savivaldybės administracija pradėjo spręsti iš esmės šį klausimą.

Bendradarbiaudama su visuomenine Klaipėdos kultūros paveldo komisija ir gyventojais, kurių interesai tiesiogiai pažeidžiami, kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrą, Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą dėl Bastionų gatvės nutiesimo ir Bastionų tilto finansavimo. Pasiūliau:

  1. stabdyti neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą ir neskirti Klaipėdos miesto savivaldybei numatomos 6 mln Eur tilto ir 2,5 mln Eur aplinkinių gatvių pertvarkai iš ES struktūrinių fondų ar LR lėšų. Jas nukreipti pagrindinės Lietuvos vyriausybės numatomų 2014-2020 m. ES investicijų krypčių Lietuvoje (inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimas, verslo konkurencingumas, švietimas, užimtumas ir skurdo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas) vystymui – šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui.
  2. Inicijuoti specialiųjų tarnybų tyrimą dėl Klaipėdos politikų Artūro Šulco ir Simono Gentvilo lobistinės veiklos galimai neteisėtai proteguojant UAB „ŠBTF“ (Šiaulių banko turto fondas) patikrinimo ir privačių bei tarnybinių interesų supainiojimo žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g.8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano, Bastiono gatvės ir naujojo tilto projektavimo atžvilgiu.

Taip pat parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šia tema.

Pateikiau sprendimo projektą, siūlantį panaikinti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Tauralaukio progimnazija būtų iškeliama į naujai statomos mokyklos Kretingos g. (prie Žolynų gyvenamojo kvartalo esančiame žemės sklype) pastatą ir kuriam nepritaria mokyklos taryba bei greta esančios bendruomenės. Surengiau šio klausimo svarstymą su mokyklos ir vietos bendruomene Kultūros, švietimo ir sporto komitete.

Kreipiausi į Lygių galimybių kontrolės tarnybą dėl vicemero Artūro Šulco pasisakymo posėdžio metu, prašydama ištirti, ar Artūro Šulco pasakymas nediskriminuoja tam tikros gyventojų grupės, atitinkančios davatkos apibūdinimą, pagal lytį, pagal amžių, pagal religinius įsitikinimus, pagal šeimyninę padėtį ir socialinę (turtinę padėtį).

Kreipiausi į VTEK-ą,  prašydama ištirti, ar Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, kartu su žmona rengdamas Klaipėdos pilies džiazo festivalį.                  Oficialus festivalio tinklalapis tuo metu (2016 06 22) http://jazz.lt/festival/kontaktai,98.html rodė, kad minėta asociacija veikia tuo pačiu adresu – Molo 26, kur gyvena ir mero šeima. Čia pateikiamas ir mero mobilusis telefonas. Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų paviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Prašiau ištirti, ar Vytautas Grubliauskas, priimdamas sprendimus pirmenybė teikiama viešiesiems interesams, ar užtikrinamas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, ar nepažeidžia Vytauto Grubliausko elgesys prievolių, kurias nustato ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas:

1.Teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

  1. Nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.
  2. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Kreipiausi atviru laišku į Liberalų sąjūdžio pirmininką Remigijų Šimašių, Vytautą Grubliauską ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių dėl Klaipėdos mero džiazo festivalio finansinės ataskaitos paviešinimo. Nei vienas iš šių asmenų man atsakymo neatsiuntė.

Teikiau pasiūlymus:

  1. 2016-2018 m. strateginio veiklos plano pakeitimui: siūlau išbraukti iš Kūno kultūros ir sporto plėtros programos (Nr. 11) pakeitimą dėl finansavimo apimties padidinimo šiai priemonei 2017 m. 1673.1 tūkst. Eur (finansavimo šaltinis SB), susijusį su tuo, kad vykdant Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybos viešojo pirkimo procedūras pirkimo paaiškėjo, kad tam, kad būtų galima pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, reikalinga padidinti projekto vertę iki 15.823.003,02 Eur ir svarstyti jį atskiru klausimu.

Kilus Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio, įtariamo neteisėtu praturtėjimu, skandalui, siūliau pasekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu ir kreiptis dėl minėto viešojo pirkimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašant patikrinti pateiktų kainų ir viešojo pirkimo procedūrų teisingumą ir teisėtumą, ryšium su tuo, kad ir šiame konkurse, kaip ir Vilniaus baseino, dalyvauja MG Baltic priklausančios įmonės, kurios, kaip įtariama yra tiesiogiai susijusios su buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio neteisėtu praturtėjimu. Yra tikimybė, kad atlikus patikrinimą, galimai sumažėtų pasiūlymų kainos ir nereikėtų skirti papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto.

  1. Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) priemonei „Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimas“ įgyvendinti panaudojus KVJUD lėšas, sutaupytas lėšas 113 tūkst. skirti Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų infrastruktūros ir veiklos sutvarkymui taip, kad jos atitiktų higienos normas, minėtą sumą perkeliant į Ugdymo proceso užtikrinimo programą (Nr. 10).
  2. Priimti protokolinį pavedimą, pavedant Klaipėdos miesto tarybos Antikorupcijos komisijai atlikti savivaldybės administracijos teikiamo Tarybai Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo projekto antikorupcinį vertinimą.
  3. Į Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. veiklos planą įtraukti audito atlikimą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“; Prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų dalinio finansavimo programos; Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakų sportinės veiklos programų dalinio finansavimo programos; BĮ Klaipėdos miesto sporto klube „Viesulas“.
  4. Savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei

savivaldybės veiklos auditą, teikti išvadas dėl audito rezultatų. Svarstyti savivaldybės kontrolieriaus teiktos Savivaldybės tarybai išvados dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.

  1. Muzikos mokyklų bei menų gimnazijų moksleiviams, pateikusiems tai įrodantį dokumentą, taikoma 100 proc. nuolaida bilietams.
  2. Nedidinti KKC parodų kainų, neskirstyti parodų į vietines, respublikines ir pasaulinės reikšmės.
  3. Iki Jūros šventės rasti galimybes įrengti neįgaliesiems skirtus tualetus Jūros šventės metu, taip užtikrinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją.
  4. Siūliau uždrausti papildomų prekybos alkoholiu vietų atsiradimą Jūros šventės ir visų renginių, kuriems naudojamas bent vienas Euras viešųjų lėšų: savivaldybės, Kultūros tarybos ar ministerijų biudžeto. Tą patį draudimą siūlyti taikyti ir reprezentaciniams festivaliams (tarp jų – ir mero žmonos Džiazo festivaliui) bei renginiams, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.
  5. Tarybos veiklos reglamente netaikyti tarybos nariams neteisėtų „elgesio Taryboje taisyklių“, varžančių Tarybos narių teises, nes jos skirtos reglamentuoti tarybos posėdžio svečių, o ne tarybos narių elgesį, o to Vietos savivaldos įstatymas nenumato.
  6. Taip pat siūliau išbraukti neapibrėžtas, neaiškias, pirmininkaujančio interpretacijai paliekamas nuostatas. Abu šie mano pasiūlymai buvo priimti.
  7. Klaipėdos miesto tautinių mažumų taryba galėtų ne tik atstovauti tautinių mažumų interesams, vykdyti konsultanto ir eksperto funkcijas, spręsti strateginius bei kitus miesto tautinių bendrijų klausimus.
  8. Pateikiau pasiūlymą dėl Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, kurio esmė yra ta, kad pati ugdymo įstaiga, suderinusi su įstaigos taryba galėtų lanksčiai, pagal poreikius, paskirstyti 9 ugdymo valandas. Šis pasiūlymas parengtas bendradarbiaujant su lopšelio-darželio „Želmenėlis“ profsąjunga. Šis pasiūlymas iš pirmo karto nebuvo patvirtintas, tačiau jis buvo įtrauktas į sprendimo pataisas, kurias 2017 03 30 teikė pati savivaldybės administracija ir šis pasiūlymas buvo patvirtintas.
  9. Teikiau pasiūlymą, kad Etikos komisijos posėdžiai būtų atviri.

 

Taip pat, siekdama, kad būtų sutvarkyta perėja Liepų g., rašiau 2 kartus eiliuotus prašymus miesto Ūkio departamento direktoriui L. Dūdai. Ieškodama būdo, kaip priversti dirbti ir vykdyti pažadus, ėmiausi politinės ironijos, gal net satyros

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau

 

Kvaila ir nepatyrusi buvau,

Kai pernai vienu vyru patikėjau:

Jis sakė man: “Aš viską padarau,

Aš jau tikrai nelaidau žodžių vėjui”.

 

Tikėjau aš Dūda, šventai tikėjau,

Ir jo žadėtojo pavasario meldžiau:

Tu saulės spinduliais apšvieski perėją –

Ją pamatyti miesto valdžiai bus lengviau.

 

Nors valdininkas panašus į tikrą vyrą buvo,

Bet bėgo mėnesiai – septyni jau –

Gal perėjai skirti dažai uždžiūvo,

Kad jokio “zebro” aš toj vietoj nematau.

 

Ir ženklas, pasislėpęs už liepaitės,

Nes jam baugu matyti, kaip vaikai

Per pilką grindinį žingsniuoja bailiai –

Ei, ei, vairuotojau, ar perėją matai?

 

Prašau nuolankiai valdininko Dūdos:

Surasti laiko ir dažų baltų

Žymėti perėjai, taip pat ištraukti ženklą

Iš liepos besiskleidžiančios šakų …

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau…

 

Dalyvavau mokymuose, skirtuose Savivaldybių tarybų nariams.

 

Teikiau paklausimus, susijusius su aukščiau minėtais ir kitais su gyventojų interesais ir tarybos nario veikla susijusiais klausimais Savivaldybės administracijai, Visuomenės sveikatos centrui, Mero ir tarybos sekretoriatui, Ministrui pirmininkui, VTEK-ui, Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms.

 

Inicijavau Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų  nominaciją „Nikės plunksna“, kuri Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse  įteikta žurnalistui, aktyviausiai ginančiam viešąjį interesą.

 

Skaityti straipsnį

2315

Kaip liberalai norėjo mane su policija išvesdinti

Darbas Klaipėdos taryboje, Nuolatinėje komisijoje reglamentui rengti bei koreguoti

birželio 27, 2016

Rengiant Klaipėdos savivaldybės tarybos naująjį reglamentą, liberalai iš visų jėgų bandė prastumti mero nustatytas elgesio posėdyje taisykles, pažeidžiančias Vietos savivaldos įstatymą ir Konstituciją, kurioms nusižengus, tarybos narys būtų išvesdintas policijos. Ačiū Klaipėdos VPK, kuris argumentuotai atsakė, kad „Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi yra draudžiama savivaldybės tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose.“

Teikiau pasiūlymą, kad būtų išbraukti punktai dėl tarybos nario įspėjimo ir pašalinimo iš salės, nes jie prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui.


Esu dėkinga Klaipėdos Vyriausiajam policijos komisariato viršininkui Alfonsui Motuzui, į kurį kreipiausi, prašydama paaiškinti, kuo remdamasi policija galės mane išvesti iš posėdžio, jeigu aš netyčia, kalbėdama apie liberalų šunybes, juos įžeisiu arba jie nuspręs, kad mano kalbos žemina juos. Arba jie pamanys, kad aš trukdau posėdžiui (tokie punktai siekiant pašalinti Tarybos narį, buvo surašyti Reglamento projekte).

Alfonsas Motuzas atsakė:

„… manau, kad policijos pareigūnų veiksmai pašalinant iš posėdžių salės Tarybos narį vadovaujantis policijos įstatymu bus teisėti tik tais atvejais, kai bus gautas pranešimas apie tarybos nario daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą).

Vien ta aplinkybė, kad laikinai pašalintas iš posėdžio Tarybos narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, manau, kad nėra nei nusikaltimas nei administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Todėl vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais Tarybos reglamentas negali įpareigoti policiją vykdyti jai Įstatymuose nepriskirtų funkcijų.“

Nepavykus sutramdyti manęs, liberalai ieško būdų, kaip galima būtų užkišti gerklę miestelėnams, kurie iš „Klaipėdiečių tribūnos“ kalba apie tai, kas ne visada patinka valdantiesiems. Labiausiai stengiasi knarkimu posėdžiuoise pagarsėjęs vicemeras Artūras Šulcas, kuris siūlo likus pusmečiui iki rinkimų, neleisti pasisakyti toje tribūnoje net Seimo nariams. Šiaip tai labai keista, kad liberalai, užuot gynę pamatines žmogaus teises, stengiasi jas kuo labiau suvaržyti. Tai rodo, kad jie tik diskredituoja liberalizmą, o ne atstovauja jam.

Plačiau skaitykite:

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipedos-politiku-policija-neisvedines-1473210/

Skaityti straipsnį

6236

ATVIRAS LAIŠKAS LIBERALŲ SĄJŪDŽIO PIRMININKUI REMIGIJUI ŠIMAŠIUI: DŽIAZAS TURI BŪTI SKAIDRUS!

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

birželio 15, 2016

Prašau paviešinti detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio, kuriam vadovauja Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė, finansinę 2011-2016 metų ataskaitą.


Nuoširdžiai džiaugdamasi, kad Lietuvos liberalų sąjūdis atsisako gėdingų tradicijų ir ryžtasi, parengęs Skaidrumo standartą, žengti tiesos keliu, noriu įkvėpti drąsos tai ne tik pasakyti, bet ir padaryti. Minėtuose standartuose sakoma, kad: „Liberalų sąjūdis laikosi bekompromisės pozicijos, kad visi jo politikų, narių, sekretoriato ir atstovų veikla privalo griežtai atitikti Lietuvos įstatymuose numatytas politinės veiklos, finansavimo ir finansinės atskaitomybės nuostatas, bei vadovautis aukščiausiomis etikos, profesionalumo ir atskaitomybės normomis. Liberalų sąjūdis griežtai laikosi nulinės tolerancijos korupcijai politikoje bei viešųjų ir privačių interesų konfliktams. Tai galioja bet kuriam partijos nariui.“

Dziazo festivalis 2016 1Klaipėdoje šiemet buvo surengtas jau XXII Pilies džiazo festivalis. Festivalį rengia 2004 metais įteigta asociacija „Klaipėdos Džiazo Festivalis“. Šiai organizacijai ir pačiam festivalio projektui vadovauja Klaipėdos miesto mero liberalo Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė. Pati organizacija įsteigta tuo pačiu adresu, kur gyvena ir mero šeima. Pats meras yra festivalio globėjas ir aktyvus kiekvieno festivalio dalyvis: veda koncertus, pristato dalyvius, pats muzikuoja. Šioje gražioje veikloje dalyvauja ir mero vaikai.
Festivalis yra remiamas savivaldybės (įtrauktas į reprezentacinių festivalių sąrašą, nors, pvz. Dainų šventė nėra įtraukta ir negauna finansavimo atskira eilute, kaip Džiazo festivalis), Lietuvos kultūros tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vystymo bendrovės, kurios valdybos narys yra Vytautas Grubliauskas, kitų įmonių ir įstaigų.

Dziazo festivalis 20162015 m. savivaldos rinkimų metu mero pokalbyje su viena iš pretendenčių į mero postą, buvo paminėta, kad Inga Grubliauskienė ištisus metus kas mėnesį, dirbdama jos vadovaujamoje asociacijoje, gauna atlyginimą apie 2 tūkst. Eur. Tai rodo, kad Inga Grubliauskienė užsiima ne labdaringa veikla, nors, ko gero, visos asociacijos pajamos yra gaunamos iš projektų ir rėmėjų lėšų. Vien pernai festivaliui iš Lietuvos kultūros tarybos buvo skirta 20 tūkst. Eur, o Klaipėdos miesto savivaldybės – 18 tūkst. Eur.

dziazas 4Beje, vienas iš didžiųjų rėmėjų yra UAB „Švyturys“. Matyt tai yra viena priežasčių, kad šis festivalis Klaipėdoje tampa ne tik melomanų sueigos vieta. Visa jo teritorija nusidažo geltona „Švyturio“ palapinių ir alaus spalva. Muzikos klausomasi su alaus bokalu rankoje.

Kadangi paramos festivaliui ieško ir prašo mero Vytauto Grubliausko žmona, ar tokiu būdu nesukuriama dviprasmiška situacija, kai iš esmės įmonės yra reketuojamos? Juk nei vienas verslininkas nenorėtų susipykti su miesto meru. Ne paslaptis, kad dažnai festivalį remia ir tos įmonės, iš kurių savivaldybė perka paslaugas. Ar ta įmonių parama tokioje situacijoje netampa pakiša? Juk, be abejonės, norint pasiekti muzikinės festivalio kokybės, reikia užsitikrinti solidų finansavimą. Mero žmona yra spaudoje minėjusi, kad atlikėjų honorarai kartais siekia … nuosavo gyvenamojo namo kainą. Vien šis pavyzdys rodo, kad festivalio sąmata yra daugianulė.

Tokioje situacijoje, kai mero šeimos festivalis sutraukia įmones, kurios finansiškai pakankamai pajėgios, kad galėtų skirti paramą, nebelieka įmonių ir asmenų, kurie galėtų paremti kitas kultūrines iniciatyvas. Kultūrinis gyvenimas mieste darosi vienakryptis, koncentruotas ties džiazo muzika, kitos kultūros sritys šiame kontekste savaime pasidaro foninėmis, visomis prasmėmis mažiau reikšmingomis nei džiazas, ir nebesugeba pritraukti rėmėjų. Tai rodo ir faktai: Klaipėda tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame imtas riboti dailės prieinamumas. Savivaldybės parodų salėje – Kultūros komunikacijų centre per nemokamo lankymo dieną galima apžiūrėti tik vietinės reikšmes menininkų darbus, o nacionalinės ir pasaulinės reikšmės – ne. Be to, joms taikomos kelis kartus didesnės kainos. Jokioje kitoje savivaldybėje tokių dalykų nedrįstama daryti. Šį pavyzdį pateikiau tam, kad įrodyčiau, jog jeigu meras rūpintųsi ne tik Džiazo festivaliu, bet Klaipėdos kultūra apskritai, tai jis rastų rėmėjų Klaipėdos kultūrų komunikacijos centrui, kurie padengtų aukšto lygio parodų kaštus ir jos būtų prieinamos visiems klaipėdiečiams. Bet taip nėra, nes džiazas Klaipėdoje paskelbtas svarbiausiu iš menų. Kaip kinas Lenino laikais.

dziazas 3Liberalai mėgsta kartoti, kad nieko nemokamo nėra. Bet džiazo festivalio koncertai – nemokami. Nors jų lankytojai turi  atliekamų eurų nusipirkti čia pat parduodamo alaus bokalui. Ar šiame kontekste džiazas netampa tik rinkodaros priemone alaus pardavimams skatinti? Tuo tarpu mano pasiūlymui leisti nemokamai Klaipėdos koncertų salėje nemokamai lankytis Muzikos mokyklų ir gimnazijų moksleiviams, atmetamas, demagogiškai aiškinant, kad nieko nemokamo šiais laikais nėra. Tokiu būdu nesudaroma galimybė muziko karjeros siekiantiems jaunuoliams susipažinti ir gyvai pasimokyti aukšto sceninio meistriškumo, neugdomas klasikinės muzikos koncertų lankytojas.

Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Tos kalbos nei Mero šeimai, nei Liberalų sąjūdžiui garbės nedaro. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų išviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Su tokiais klausimais į Ingą Grubliauskienę prieš keletą metų kreipėsi ir vienas Klaipėdos žurnalistas. Jis vietoj atsakymų sulaukė grasinimu tesimu. Tačiau šiandien, kai Lietuvos liberalų sąjūdis pagaliau suprato į kokią politinę ir žmogiškąją aklavietę veda viešumo, atsiskaitomumo visuomenei ribojimas, pajamų slėpimas, protekcionizmo dangstymas, naudojimasis užimama padėtimi savo asmeniniams tikslams, pats laikas nuimti šešėlį ir nuo Klaipėdos mero bei jo šeimos veido, paviešinant pastaruoju metų 2011-2016 (V. Grubliauskas dirba meru) Klaipėdos pilies džiazo festivalio detalų finansavimą. Priešingu atveju, visi Liberalų sąjūdžio paskelbti Skaidrumo standartai ir liks tik viešųjų ryšių akcija, dar labiau nuvilsianti Lietuvos žmones, kurie po Masiulo skandalo jaučiasi apvogti.

Aš ir šiandien noriu tikėti, kad Klaipėdos džiazas – absoliučiai skaidrus ir Mero šeima, įkvėpta visuomenės ir Liberalų sąjūdžio Skaidrumo standartų spaudimo, ryšis pateikti viešai detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio ataskaitą. O meras Vytautas Grubliauskas supras, kad jis – ne tik džiazo muzikantas Kongas, o ir politikas, tiesiogiai išrinktas meras, iš kurio miestiečiai, kultūros bendruomenė tikisi lygaus dėmesio visiems miestiečiams ir visiems menams. Ne tik džiazui, kurio dėka Vytautas Grubliauskas puikiai atsiskleidžia, kaip talentingas muzikantas. Laukiame  tikslių ir skaidrių politinių natų.

Nuotraukos iš šių metų džiazo festivalio. Jos atspindi kitą, žiniasklaidos paprastai nutylimą, festivalio pusę

Skaityti straipsnį

911

GRUBLIAUSKAS – MERAS? AR TIK IŠKABA?

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

balandžio 23, 2016

Klaipėdai jau metus vadovauja tiesiogiai išrinktas Meras. Per metus, deja,  dar labiau išryškėjo reprezentacinė – tik atstovaujamoji jo veiklos pusė. Kiekvieną dieną mero darbotvarkėj – kalbos konferencijų ir seminarų atsidarymuose bei juostelių kirpimai. Klaipėdoje labai sėkmingai tokiais, darbo metu, be paliovos vykstančiais renginiais, imituojama savivaldybės įstaigų veikla. Juk kiek bekalbėtume iš tribūnų apie harmoningą vaikų ugdymą ir švietimą, ugdymo ir švietimo infrastruktūra nuo to nesikeičia. Kitaip tariant, merui jau seniai metas mesti į šoną tuščias kalbas ir trimitą ir pasiraitojus rankoves kibti remontuoti darželių grindų ir mokyklų san. mazgų.


Nes priešingu atveju ir meras, ir liberalų partija, sėkmingai tolsta nuo  vieno iš savo užsibrėžtų tikslų: atidaryti Klaipėdoje „jaunimo uostą“. Kol kas liberalai padarė viską, kad Klaipėdą būtų tuo uostu, iš kurio jaunimas išplaukia. Ir nebūtinai į užjūrius. Išplaukia į sostinę ar į buvusią laikinąją sostinę.

Prieš metus klaipėdiečiai pirmą kartą Merą išsirinko tiesiogiai. Jau metai, kaip Vytautas Grubliauskas yra ne tik tarybos vadovas, bet vadovauja ir savivaldybei, jo teikti komitetų (išskyrus Kontrolės) pirmininkai formuoja tokią Klaipėdą, kurioje šiandieną esame.

Ar pajutome, kad jau metai, kaip Meras turi atstovauti ne tik ir ne tiek Liberalų sąjūdžio, o visus jam balsus atidavusius  miestiečius?

Pažiūrėkime, kaip sekėsi Merui vykdyti jo tiesioginius įsipareigojimus miestiečiams:

padvigubinti finansavimą kultūrai;

Paaiškėjo, kad bus dvigubinamas finansavimas ne valstybiniam sektoriui, o pvz. Pilies džiazo festivaliui, kuriam vadovauja Mero žmona. Tuo tarpu visos savivaldybės kultūros įstaigos … skęsta (štai iš kur radosi metafora – neužšąlantis kultūros uostas!): vienų – apsemti rūsiai, kitas – per stogą pila, trečioms – per sienas bėga. Apie Žvejukus (Žvejų kultūros rūmai) net nekalbėkim. Jie užkonservuoti būtajam laike, kaip Lenino mumija. Ir meras neturi jokių planų tuos rūmus keisti. Toks įspūdis, kad laukiam antrojo „atėjimo“.

– užtikrinti pakankamą vietų skaičių darželiuose;

Sėkmingai remia privataus darželio paslaugą teikiantį verslą, skirdami verslininkams už kiekvieną darželį lankantį vaiką po 100 Eur, bet visiškai nevysto infrastruktūros – darželių paprasčiausiai nėra, o tie, kurie yra – supuvusiom grindim.
– pasirūpinti jaunimo ir senjorų poreikiais;

Tušti žodžiai. Pavyzdžiui, Šiauliuose senjorai nuo 75 metų naudojasi  viešuoju miesto transportu nemokamai. O Klaipėdoje viešojo transporto bilietai pabrango, nors degalai atpigo.
– atnaujinti pietinius miesto rajonus.-

 Deja, meras sumaišė krytis ir investicijas nukreipė į VIP-ų gyvenamus šiaurinius rajonus – tiesia kelius Giruliuose ir Tauralaukyje.
– nutiesti naują tiltą per Danės upę;-

Bastiono tilto projektas sukėlė didžiulį visuomenės nepasitenkinimą: jis pablogina Bangų ir Danės g. gyventojų gyvenimo sąlygas, o pagerina vėl VIP-ų – gyvenančių senamiestyje. Taip pat pakelia sklypų, kuriuose prie tilto ketinama vystyti gyvenamųjų namų statybą, vertę Šį projektą itin proteguoja Simonas Gentvilas – jis pats gyvena senamiestyje  ir rodo išskirtinį . dėmesį minėto sklypo vystytojams.
rekonstruoti Atgimimo aikštę;-

Nors apklausus miestiečius buvo nuspręsta nieko joje nekeisti, tik sutvarkyti vizualinį vaizdą, jau girdimi verslo pasiūlymai, į kuriuos savivaldybė reaguoja labai greitai: įrengti ten požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, taip užkertant galimybę bet kokiam šios aikštės keitimui ateityje.
– pastatyti šiuolaikišką, olimpinius reikalavimus atitinkantį baseiną; –

Ne Mero paskirtis rūpintis olimpiniais čempionais. Meras turi rūpintis, kad kiekvienas vaikas mokėtų plaukti ir kad veiktų visiems prieinami mažesni baseinai mikrorajonuose.
– atnaujinti ir pagreitinti viešąjį transportą; –

Nupirko senus autobusus už trigubai jų vertę viršijančią kainą.
– paplūdimiams ir parkams suteikti aukščiausios kokybės standartą.-

Aplūžę suoliukai šalia Trinyčių tvenkinio nesikeičia, o paeitą vasarą Klaipėdos pajūryje nuskendo du vaikai.
– garantuoti pažangų miesto valdymą; –

„Pažangus“ miesto valdymas pasireiškia tuo, kad jau skiriant į pareigas administracijos direktorių jam iš karto skiriamas priedas, motyvuojant, kad jam teks daug dirbti, nes … neturi darbo valstybinėje įstaigoje patirties.
– paslaugas „ištremti“ į internetą;

Paslaugos apskritai ištremtos iš savivaldybės: ji užrakinta ir neprieinama paprastam mirtingajam, verslininkai geriau siunčia dokumentus paštu, negu stovi eilėje prie „vieno langelio“
– užtikrinti saugumą kieme ir gatvėje;

Dviratininkai Manto gatvėje priversti važiuoti viena juosta su viešuoju transportu, taip kas dieną rizikuodami savo gyvybe.

Nuotrauka publikuota: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/bulvaras/bulvaras-viskas-pagal-scenariju-1455542/

Skaityti straipsnį

1342

KAIP LIBERALAI ASFALTU TVIRTINA KOLORADINĘ KOALICIJĄ

Iš miesto varpinės

balandžio 19, 2016

 

                      Kas galėjo dar prieš metus patikėti, kad Prezidentės globojami ir godojami liberalai, Klaipėdoje ims ir įsileis į savo užantį partiją, kuri puošiasi Georgijaus juostelėmis ir abejoja stabilumą Europoje užtikrinančiomis tarptautinėmis sutartimis?

                      Ne tik įsileido, o dar ir pati augino ir maitino. Rusų aljansas, paskutiniuose savivaldos rinkimuose ėjęs su Valdemaro Tomševskio bloku, ne vienerius metus liberalams Klaipėdoje užtikrino stabilią daugumą ir absoliutų palaikymą.


Už tai liberalai bloką dosniai maitina benzinu, dyzeliu, šviežia ir šaldyta žuvimi, rūkyta ir raikyta mėsa, kitomis turgaus gerybėmis: „blokas“ jau ilgus metus kaip savame darže šeimininkauja Klaipėdos autobusų parke ir Naujajame turguje. Parke karaliauja Jelizaveta Daugininkienė, turguje direktoriauja Viačeslav Karmanov. Biologiškai tariant, „bloko“ ir liberalų simbiozė vieniems užtikrina sotų gyvenimą, antriems – ramią galvą dėl politinės daugumos uostamiestyje.

                      Meilė – įnoringa emocija. Norint, kad ji liepsnotų, reikia nuolat kurstyti ir tvirtinti. Todėl pernai liberalai šią meilę nusprendė … suasfaltuoti. Bet pasielgė taip neapdairiai, kad kilo skandalas. Mat tokius reikalus atlikinėti viešai, stebint daugybei meilės ištroškusių akių – kvaila. Ir pavojinga.

                      Kai didesnioji Tauralaukio gyventojų dalis metų metais brenda per gilų puvynėlį neasfaltuotomis gatvėmis, staiga pernai Klaipėdos miesto savivaldybę ištiko meilės priepuolis ir ji ėmė nei iš šio, nei iš to kapitališkai tvarkyti Tauralaukio viduryje esančios Klaipėdos (toks pavadinimas) gatvės gabaliuką. Trys šimtai metrų buvo išasfaltuota, sutvarkyta, įrengta lietaus kanalizacija, pakloti prabangūs trinkelių šaligatviai. Ši gatvės atkarpa – tikrai ne pati tirščiausiai apgyvendinta. Vienoje pusėje stovi apleistas namukas, o kitoje gyvena … žentas. Ne, ne tos populiarios muzikinės grupės atstovas. O vienos iš minėtos Rusų aljanso lyderių, Seimo narės Irinos Rozovos žentas.

                      Kai esi toks „žentas“, užtenka tik elektroniniu paštu prašymo savivaldybei, kad butų išasfaltuotas kelias prie tavo namų. Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, kuriam vadovauja jaunasis Simonas Gentvilas, yra įsitikinęs, kad šis, pro Rozovos žento namo langus matomas gatvės gabaliukas yra Klaipėdos strateginės plėtros dalis. Todėl valdininkai „vertėsi per galvą“ priėmė visus reikiamus sprendimus, pakeitė planus, skyrė 70 tūkst. eurų ir patiesė tą, meilę sutvirtinantį, asfaltą. Likusieji tos pačios gatvės gyventojai 10 metų negali sulaukti tokių kalėdinių dovanų. Objektyvios meilės paieškos juos nuvedė į Prokuratūrą ir STT. Tačiau ir abi šios institucijos mano, kad liberalų meilė Rusų aljansui ir Rozovai yra akla. Todėl jos nemano, kad toks viešas įžūlus meilės reikalų demonstravimas ir asfaltavimas pažeidžia viešąjį interesą.

                Dabar Tauralaukio gyventojai suka galvas, kokie VIP-ai gyvena Vėjo ir Smėlio gatvėse, kurios irgi numatytos tvarkyti prioriteto tvarka. Vėjų gatvėje siaučia vėjai, nes namai yra kol kas tik iš vienos pusės. Kitoje – laukai. Smėlio gatve, be abejo, beveik nieks nevažinėja automobiliais. Prancūzai tokiu atveju sako  „Cherchez la femme“. Tauralaukiečiai paprastesni: ieškokite … švogerio …

Skaityti straipsnį