MENIU

džiazas
Žymų archyvas

2209

KVAILA IR NEPATYRUSI BUVAU…

Darbas Klaipėdos taryboje

balandžio 10, 2017

2016-ŲJŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Esu frakcijos „Puteikis Plius“ Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje pirmininkė. Dirbu taryboje vadovaudamasi frakcijos veiklos programa, kurios pagrindiniai principai yra atvirumas rinkėjams ir atsiskaitomumas, tik skaidrių, viešai aptartų, į darnią ateitį orientuotų sprendimų priėmimas; Klaipėdos, kaip urbanistinės struktūros, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir gyvena, augina vaikus, ilsisi, plėtra, pagal aiškią programą, kurią patvirtina miesto bendruomenė atvirai svarstydama, diskutuodama ir siūlydama geriausius variantus. Remdamasi šia programa ypatingai didelį dėmesį skyriau bendruomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą: kartu su skirtingomis miesto bendruomenėmis tariuosi prieš priimdama sprendimus, kartu aptariami jau priimti tarybos sprendimai, siunčiau pranešimus spaudai, stengdamasi viešinti priimamus sprendimus ir siūlyti problemų sprendimo būdus.

Taryboje dirbu Kultūros, švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetuose, Neįgaliųjų reikalų taryboje, Narkotikų kontrolės komisijoje, Nuolatinėje komisijoje Reglamentui rengti ir koreguoti bei Antikorupcijos komisijoje.

Dalyvavau visuose tarybos (12) posėdžių ir komitetų, tarybų bei komisijų, kuriuose dirbu, posėdžiuose: 23 – Kultūros, švietimo ir sporto komiteto; 10 – Kontrolės komiteto posėdžiuose; 4 – Narkotikų kontrolės komisijos; 4 – Nuolatinės komisijos Reglamentui rengti bei koreguoti; 5 – Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiuose;5 – Antikorupcijos komisijos.

Daug dėmesio skyriau tam, kad būtų suformuota ir pradėtų veikti Antikorupcijos komisija. Kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, kad būtų sustabdyti Mero veiksmai, šaukiant Antikorupcijos komisijos posėdį ir inicijuojant neteisėtus šios komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimus. Meras, inicijuodamas tokius veiksmus pažeidė Komisijos nuostatas, kurios teigia: „Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Komisijos pirmininkas.“ Kadangi šios komisijos pirmininkas dar išrinktas nebuvo, todėl tokių veiksmų inicijavimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai apie tai.

Taip pat kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, prašydama užtikrinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatų dėl Antikorupcijos komisijos suformavimo ir veiklos vykdymo: „Nors nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, ši komisija dar nepradėjo savo veiklos, nes nėra patvirtinto komisijos pirmininko. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis savivaldybės tarybos merą koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų bei komisijų veiklą, bei atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra paskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, prašau įpareigoti Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską teikti šios komisijos pirmininko kandidatūrą artimiausiame tarybos posėdyje. Noriu Jus informuoti, kad Opozicijai priklausančios frakcijos jau antrą mėnesį nesulaukia mero prašymo teikti kandidatūras į minėtą postą. Tai leidžia manyti, kas įstatymas yra nevykdomas sąmoningai, stengiantis užvilkinti procedūras, siekiant, kad ši komisija neveiktų.“

Kreipiausi atviru laišku į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją dėl to, kad svarstant Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco elgesį Tarybos posėdžio metu – demonstratyviai knarkiant mano pasisakymo metu – į posėdį nebuvau pakviesta. Tokiu būdu, jos pirmininkė Aldona Staponkienė pati prisideda prie nepagarbos demonstravimo ir stiprina jau aukščiau minėtas patyčių taryboje tendencijas.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetui pateikiau svarstyti Vasaros koncertų estrados išsaugojimo klausimą. To dėka buvo sustabdytas jos naikinimas. Praeitų metų liepą kolegija pritarė savivaldybės administracijos siūlymui „modernizuoti“ Vasaros estradą: panaikinti žiūrovams skirtą dalį, vietoje jos „įrengiant“ … žolyną. Remdamasi daugiau nei 400 klaipėdiečių parašų po peticija „Dėl Klaipėdos vasaros estrados išsaugojimo“ pilnam šio klausimo aptarimui sukviečiau visas suinteresuotas puses: Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ bei Savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento atstovus, kartu su „Aukuru“ surengiau atvirą diskusiją dėl Vasaros koncertų estrados išsaugojimo. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šiuo klausimu.

Gavusi klaipėdiečio skundą dėl „Švyturio“ arenos repertuaro, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete, siūliau sutarties su koncesininku, valdančiu areną, pakeitimus.

Kartu su Kontrolės komiteto pirmininku Arūnu Barbšiu kreipiamės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl faktų, kurie buvo atskleisti Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos audito metu, tiriant savivaldybei teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumas.

Kreipiausi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sekretorių, ragindama, kad laikantis reglamento, Klaipėdos miesto savivaldybės komisijų ir tarybų posėdžiai būtų protokoluojami, o protokolai būtų publikuojami savivaldybės interneto svetainėje, nes kai kurių komisijų, komitetų ir tarybų posėdžių savivaldybės interneto svetainėje Kultūros ir meno tarybos paskutiniai protokolai buvo datuoti 2014 m., Sporto tarybos skiltyje apskritai nepateikiami jokie protokolai Kartu su Kultūros sk. darbuotoja Raimonda Mažoniene siūliau įdiegti automatizuotą sistemą,, kad, kad Avilyje užregistruotas visuomeninės tarybos protokolas automatiškai atsirastų miesto tarybos skiltyje.

Surinkau medžiagą apie Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neatitikimą LR higienos normoms, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai. Po šių veiksmų savivaldybės administracija pradėjo spręsti iš esmės šį klausimą.

Bendradarbiaudama su visuomenine Klaipėdos kultūros paveldo komisija ir gyventojais, kurių interesai tiesiogiai pažeidžiami, kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrą, Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą dėl Bastionų gatvės nutiesimo ir Bastionų tilto finansavimo. Pasiūliau:

  1. stabdyti neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą ir neskirti Klaipėdos miesto savivaldybei numatomos 6 mln Eur tilto ir 2,5 mln Eur aplinkinių gatvių pertvarkai iš ES struktūrinių fondų ar LR lėšų. Jas nukreipti pagrindinės Lietuvos vyriausybės numatomų 2014-2020 m. ES investicijų krypčių Lietuvoje (inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimas, verslo konkurencingumas, švietimas, užimtumas ir skurdo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas) vystymui – šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui.
  2. Inicijuoti specialiųjų tarnybų tyrimą dėl Klaipėdos politikų Artūro Šulco ir Simono Gentvilo lobistinės veiklos galimai neteisėtai proteguojant UAB „ŠBTF“ (Šiaulių banko turto fondas) patikrinimo ir privačių bei tarnybinių interesų supainiojimo žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g.8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano, Bastiono gatvės ir naujojo tilto projektavimo atžvilgiu.

Taip pat parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šia tema.

Pateikiau sprendimo projektą, siūlantį panaikinti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Tauralaukio progimnazija būtų iškeliama į naujai statomos mokyklos Kretingos g. (prie Žolynų gyvenamojo kvartalo esančiame žemės sklype) pastatą ir kuriam nepritaria mokyklos taryba bei greta esančios bendruomenės. Surengiau šio klausimo svarstymą su mokyklos ir vietos bendruomene Kultūros, švietimo ir sporto komitete.

Kreipiausi į Lygių galimybių kontrolės tarnybą dėl vicemero Artūro Šulco pasisakymo posėdžio metu, prašydama ištirti, ar Artūro Šulco pasakymas nediskriminuoja tam tikros gyventojų grupės, atitinkančios davatkos apibūdinimą, pagal lytį, pagal amžių, pagal religinius įsitikinimus, pagal šeimyninę padėtį ir socialinę (turtinę padėtį).

Kreipiausi į VTEK-ą,  prašydama ištirti, ar Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, kartu su žmona rengdamas Klaipėdos pilies džiazo festivalį.                  Oficialus festivalio tinklalapis tuo metu (2016 06 22) http://jazz.lt/festival/kontaktai,98.html rodė, kad minėta asociacija veikia tuo pačiu adresu – Molo 26, kur gyvena ir mero šeima. Čia pateikiamas ir mero mobilusis telefonas. Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų paviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Prašiau ištirti, ar Vytautas Grubliauskas, priimdamas sprendimus pirmenybė teikiama viešiesiems interesams, ar užtikrinamas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, ar nepažeidžia Vytauto Grubliausko elgesys prievolių, kurias nustato ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas:

1.Teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

  1. Nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.
  2. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Kreipiausi atviru laišku į Liberalų sąjūdžio pirmininką Remigijų Šimašių, Vytautą Grubliauską ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių dėl Klaipėdos mero džiazo festivalio finansinės ataskaitos paviešinimo. Nei vienas iš šių asmenų man atsakymo neatsiuntė.

Teikiau pasiūlymus:

  1. 2016-2018 m. strateginio veiklos plano pakeitimui: siūlau išbraukti iš Kūno kultūros ir sporto plėtros programos (Nr. 11) pakeitimą dėl finansavimo apimties padidinimo šiai priemonei 2017 m. 1673.1 tūkst. Eur (finansavimo šaltinis SB), susijusį su tuo, kad vykdant Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybos viešojo pirkimo procedūras pirkimo paaiškėjo, kad tam, kad būtų galima pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, reikalinga padidinti projekto vertę iki 15.823.003,02 Eur ir svarstyti jį atskiru klausimu.

Kilus Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio, įtariamo neteisėtu praturtėjimu, skandalui, siūliau pasekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu ir kreiptis dėl minėto viešojo pirkimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašant patikrinti pateiktų kainų ir viešojo pirkimo procedūrų teisingumą ir teisėtumą, ryšium su tuo, kad ir šiame konkurse, kaip ir Vilniaus baseino, dalyvauja MG Baltic priklausančios įmonės, kurios, kaip įtariama yra tiesiogiai susijusios su buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio neteisėtu praturtėjimu. Yra tikimybė, kad atlikus patikrinimą, galimai sumažėtų pasiūlymų kainos ir nereikėtų skirti papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto.

  1. Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) priemonei „Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimas“ įgyvendinti panaudojus KVJUD lėšas, sutaupytas lėšas 113 tūkst. skirti Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų infrastruktūros ir veiklos sutvarkymui taip, kad jos atitiktų higienos normas, minėtą sumą perkeliant į Ugdymo proceso užtikrinimo programą (Nr. 10).
  2. Priimti protokolinį pavedimą, pavedant Klaipėdos miesto tarybos Antikorupcijos komisijai atlikti savivaldybės administracijos teikiamo Tarybai Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo projekto antikorupcinį vertinimą.
  3. Į Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. veiklos planą įtraukti audito atlikimą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“; Prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų dalinio finansavimo programos; Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakų sportinės veiklos programų dalinio finansavimo programos; BĮ Klaipėdos miesto sporto klube „Viesulas“.
  4. Savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei

savivaldybės veiklos auditą, teikti išvadas dėl audito rezultatų. Svarstyti savivaldybės kontrolieriaus teiktos Savivaldybės tarybai išvados dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.

  1. Muzikos mokyklų bei menų gimnazijų moksleiviams, pateikusiems tai įrodantį dokumentą, taikoma 100 proc. nuolaida bilietams.
  2. Nedidinti KKC parodų kainų, neskirstyti parodų į vietines, respublikines ir pasaulinės reikšmės.
  3. Iki Jūros šventės rasti galimybes įrengti neįgaliesiems skirtus tualetus Jūros šventės metu, taip užtikrinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją.
  4. Siūliau uždrausti papildomų prekybos alkoholiu vietų atsiradimą Jūros šventės ir visų renginių, kuriems naudojamas bent vienas Euras viešųjų lėšų: savivaldybės, Kultūros tarybos ar ministerijų biudžeto. Tą patį draudimą siūlyti taikyti ir reprezentaciniams festivaliams (tarp jų – ir mero žmonos Džiazo festivaliui) bei renginiams, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.
  5. Tarybos veiklos reglamente netaikyti tarybos nariams neteisėtų „elgesio Taryboje taisyklių“, varžančių Tarybos narių teises, nes jos skirtos reglamentuoti tarybos posėdžio svečių, o ne tarybos narių elgesį, o to Vietos savivaldos įstatymas nenumato.
  6. Taip pat siūliau išbraukti neapibrėžtas, neaiškias, pirmininkaujančio interpretacijai paliekamas nuostatas. Abu šie mano pasiūlymai buvo priimti.
  7. Klaipėdos miesto tautinių mažumų taryba galėtų ne tik atstovauti tautinių mažumų interesams, vykdyti konsultanto ir eksperto funkcijas, spręsti strateginius bei kitus miesto tautinių bendrijų klausimus.
  8. Pateikiau pasiūlymą dėl Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, kurio esmė yra ta, kad pati ugdymo įstaiga, suderinusi su įstaigos taryba galėtų lanksčiai, pagal poreikius, paskirstyti 9 ugdymo valandas. Šis pasiūlymas parengtas bendradarbiaujant su lopšelio-darželio „Želmenėlis“ profsąjunga. Šis pasiūlymas iš pirmo karto nebuvo patvirtintas, tačiau jis buvo įtrauktas į sprendimo pataisas, kurias 2017 03 30 teikė pati savivaldybės administracija ir šis pasiūlymas buvo patvirtintas.
  9. Teikiau pasiūlymą, kad Etikos komisijos posėdžiai būtų atviri.

 

Taip pat, siekdama, kad būtų sutvarkyta perėja Liepų g., rašiau 2 kartus eiliuotus prašymus miesto Ūkio departamento direktoriui L. Dūdai. Ieškodama būdo, kaip priversti dirbti ir vykdyti pažadus, ėmiausi politinės ironijos, gal net satyros

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau

 

Kvaila ir nepatyrusi buvau,

Kai pernai vienu vyru patikėjau:

Jis sakė man: “Aš viską padarau,

Aš jau tikrai nelaidau žodžių vėjui”.

 

Tikėjau aš Dūda, šventai tikėjau,

Ir jo žadėtojo pavasario meldžiau:

Tu saulės spinduliais apšvieski perėją –

Ją pamatyti miesto valdžiai bus lengviau.

 

Nors valdininkas panašus į tikrą vyrą buvo,

Bet bėgo mėnesiai – septyni jau –

Gal perėjai skirti dažai uždžiūvo,

Kad jokio “zebro” aš toj vietoj nematau.

 

Ir ženklas, pasislėpęs už liepaitės,

Nes jam baugu matyti, kaip vaikai

Per pilką grindinį žingsniuoja bailiai –

Ei, ei, vairuotojau, ar perėją matai?

 

Prašau nuolankiai valdininko Dūdos:

Surasti laiko ir dažų baltų

Žymėti perėjai, taip pat ištraukti ženklą

Iš liepos besiskleidžiančios šakų …

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau…

 

Dalyvavau mokymuose, skirtuose Savivaldybių tarybų nariams.

 

Teikiau paklausimus, susijusius su aukščiau minėtais ir kitais su gyventojų interesais ir tarybos nario veikla susijusiais klausimais Savivaldybės administracijai, Visuomenės sveikatos centrui, Mero ir tarybos sekretoriatui, Ministrui pirmininkui, VTEK-ui, Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms.

 

Inicijavau Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų  nominaciją „Nikės plunksna“, kuri Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse  įteikta žurnalistui, aktyviausiai ginančiam viešąjį interesą.

 

Skaityti straipsnį

7592

ATVIRAS LAIŠKAS LIBERALŲ SĄJŪDŽIO PIRMININKUI REMIGIJUI ŠIMAŠIUI: DŽIAZAS TURI BŪTI SKAIDRUS!

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

birželio 15, 2016

Prašau paviešinti detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio, kuriam vadovauja Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė, finansinę 2011-2016 metų ataskaitą.


Nuoširdžiai džiaugdamasi, kad Lietuvos liberalų sąjūdis atsisako gėdingų tradicijų ir ryžtasi, parengęs Skaidrumo standartą, žengti tiesos keliu, noriu įkvėpti drąsos tai ne tik pasakyti, bet ir padaryti. Minėtuose standartuose sakoma, kad: „Liberalų sąjūdis laikosi bekompromisės pozicijos, kad visi jo politikų, narių, sekretoriato ir atstovų veikla privalo griežtai atitikti Lietuvos įstatymuose numatytas politinės veiklos, finansavimo ir finansinės atskaitomybės nuostatas, bei vadovautis aukščiausiomis etikos, profesionalumo ir atskaitomybės normomis. Liberalų sąjūdis griežtai laikosi nulinės tolerancijos korupcijai politikoje bei viešųjų ir privačių interesų konfliktams. Tai galioja bet kuriam partijos nariui.“

Dziazo festivalis 2016 1Klaipėdoje šiemet buvo surengtas jau XXII Pilies džiazo festivalis. Festivalį rengia 2004 metais įteigta asociacija „Klaipėdos Džiazo Festivalis“. Šiai organizacijai ir pačiam festivalio projektui vadovauja Klaipėdos miesto mero liberalo Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė. Pati organizacija įsteigta tuo pačiu adresu, kur gyvena ir mero šeima. Pats meras yra festivalio globėjas ir aktyvus kiekvieno festivalio dalyvis: veda koncertus, pristato dalyvius, pats muzikuoja. Šioje gražioje veikloje dalyvauja ir mero vaikai.
Festivalis yra remiamas savivaldybės (įtrauktas į reprezentacinių festivalių sąrašą, nors, pvz. Dainų šventė nėra įtraukta ir negauna finansavimo atskira eilute, kaip Džiazo festivalis), Lietuvos kultūros tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vystymo bendrovės, kurios valdybos narys yra Vytautas Grubliauskas, kitų įmonių ir įstaigų.

Dziazo festivalis 20162015 m. savivaldos rinkimų metu mero pokalbyje su viena iš pretendenčių į mero postą, buvo paminėta, kad Inga Grubliauskienė ištisus metus kas mėnesį, dirbdama jos vadovaujamoje asociacijoje, gauna atlyginimą apie 2 tūkst. Eur. Tai rodo, kad Inga Grubliauskienė užsiima ne labdaringa veikla, nors, ko gero, visos asociacijos pajamos yra gaunamos iš projektų ir rėmėjų lėšų. Vien pernai festivaliui iš Lietuvos kultūros tarybos buvo skirta 20 tūkst. Eur, o Klaipėdos miesto savivaldybės – 18 tūkst. Eur.

dziazas 4Beje, vienas iš didžiųjų rėmėjų yra UAB „Švyturys“. Matyt tai yra viena priežasčių, kad šis festivalis Klaipėdoje tampa ne tik melomanų sueigos vieta. Visa jo teritorija nusidažo geltona „Švyturio“ palapinių ir alaus spalva. Muzikos klausomasi su alaus bokalu rankoje.

Kadangi paramos festivaliui ieško ir prašo mero Vytauto Grubliausko žmona, ar tokiu būdu nesukuriama dviprasmiška situacija, kai iš esmės įmonės yra reketuojamos? Juk nei vienas verslininkas nenorėtų susipykti su miesto meru. Ne paslaptis, kad dažnai festivalį remia ir tos įmonės, iš kurių savivaldybė perka paslaugas. Ar ta įmonių parama tokioje situacijoje netampa pakiša? Juk, be abejonės, norint pasiekti muzikinės festivalio kokybės, reikia užsitikrinti solidų finansavimą. Mero žmona yra spaudoje minėjusi, kad atlikėjų honorarai kartais siekia … nuosavo gyvenamojo namo kainą. Vien šis pavyzdys rodo, kad festivalio sąmata yra daugianulė.

Tokioje situacijoje, kai mero šeimos festivalis sutraukia įmones, kurios finansiškai pakankamai pajėgios, kad galėtų skirti paramą, nebelieka įmonių ir asmenų, kurie galėtų paremti kitas kultūrines iniciatyvas. Kultūrinis gyvenimas mieste darosi vienakryptis, koncentruotas ties džiazo muzika, kitos kultūros sritys šiame kontekste savaime pasidaro foninėmis, visomis prasmėmis mažiau reikšmingomis nei džiazas, ir nebesugeba pritraukti rėmėjų. Tai rodo ir faktai: Klaipėda tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame imtas riboti dailės prieinamumas. Savivaldybės parodų salėje – Kultūros komunikacijų centre per nemokamo lankymo dieną galima apžiūrėti tik vietinės reikšmes menininkų darbus, o nacionalinės ir pasaulinės reikšmės – ne. Be to, joms taikomos kelis kartus didesnės kainos. Jokioje kitoje savivaldybėje tokių dalykų nedrįstama daryti. Šį pavyzdį pateikiau tam, kad įrodyčiau, jog jeigu meras rūpintųsi ne tik Džiazo festivaliu, bet Klaipėdos kultūra apskritai, tai jis rastų rėmėjų Klaipėdos kultūrų komunikacijos centrui, kurie padengtų aukšto lygio parodų kaštus ir jos būtų prieinamos visiems klaipėdiečiams. Bet taip nėra, nes džiazas Klaipėdoje paskelbtas svarbiausiu iš menų. Kaip kinas Lenino laikais.

dziazas 3Liberalai mėgsta kartoti, kad nieko nemokamo nėra. Bet džiazo festivalio koncertai – nemokami. Nors jų lankytojai turi  atliekamų eurų nusipirkti čia pat parduodamo alaus bokalui. Ar šiame kontekste džiazas netampa tik rinkodaros priemone alaus pardavimams skatinti? Tuo tarpu mano pasiūlymui leisti nemokamai Klaipėdos koncertų salėje nemokamai lankytis Muzikos mokyklų ir gimnazijų moksleiviams, atmetamas, demagogiškai aiškinant, kad nieko nemokamo šiais laikais nėra. Tokiu būdu nesudaroma galimybė muziko karjeros siekiantiems jaunuoliams susipažinti ir gyvai pasimokyti aukšto sceninio meistriškumo, neugdomas klasikinės muzikos koncertų lankytojas.

Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Tos kalbos nei Mero šeimai, nei Liberalų sąjūdžiui garbės nedaro. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų išviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Su tokiais klausimais į Ingą Grubliauskienę prieš keletą metų kreipėsi ir vienas Klaipėdos žurnalistas. Jis vietoj atsakymų sulaukė grasinimu tesimu. Tačiau šiandien, kai Lietuvos liberalų sąjūdis pagaliau suprato į kokią politinę ir žmogiškąją aklavietę veda viešumo, atsiskaitomumo visuomenei ribojimas, pajamų slėpimas, protekcionizmo dangstymas, naudojimasis užimama padėtimi savo asmeniniams tikslams, pats laikas nuimti šešėlį ir nuo Klaipėdos mero bei jo šeimos veido, paviešinant pastaruoju metų 2011-2016 (V. Grubliauskas dirba meru) Klaipėdos pilies džiazo festivalio detalų finansavimą. Priešingu atveju, visi Liberalų sąjūdžio paskelbti Skaidrumo standartai ir liks tik viešųjų ryšių akcija, dar labiau nuvilsianti Lietuvos žmones, kurie po Masiulo skandalo jaučiasi apvogti.

Aš ir šiandien noriu tikėti, kad Klaipėdos džiazas – absoliučiai skaidrus ir Mero šeima, įkvėpta visuomenės ir Liberalų sąjūdžio Skaidrumo standartų spaudimo, ryšis pateikti viešai detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio ataskaitą. O meras Vytautas Grubliauskas supras, kad jis – ne tik džiazo muzikantas Kongas, o ir politikas, tiesiogiai išrinktas meras, iš kurio miestiečiai, kultūros bendruomenė tikisi lygaus dėmesio visiems miestiečiams ir visiems menams. Ne tik džiazui, kurio dėka Vytautas Grubliauskas puikiai atsiskleidžia, kaip talentingas muzikantas. Laukiame  tikslių ir skaidrių politinių natų.

Nuotraukos iš šių metų džiazo festivalio. Jos atspindi kitą, žiniasklaidos paprastai nutylimą, festivalio pusę

Skaityti straipsnį

1879

Laisvė – tai drąsa būti savimi

Iš miesto varpinės, Ne tik politika

kovo 15, 2016

Kovo 11-osios išvakarėse sakiau sveikinimo kalbą Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje. Kalbėjau apie laisvę. Apie kūrybos, skrydžio, švarios natos, skambios melodijos laisvę. Apie laisvę per muziką išreikšti save.

Ko reikia, kad Tavo balsas neužlūžtų, kad pirštai nesuklystų, kad styga virpėtų tiek, kiek trunka mirksnis? Talento? Be abejo. Bet dar daugiau – darbo. Jie, muzikai, žino, kad tik metų metus, šlifuodamas natas ir gamas, aukodamas smagias laisvalaikio ar net vaikystės žaidimų valandas, iš esmės, atsiduodamas tik muzikai, gali pasiekti aukštumų. T, y. – gebėti laisvai, kaip paukščiui išreikšti tai, ką jauti ir kuo esi. (daugiau…)

Skaityti straipsnį