MENIU

alkoholis
Žymų archyvas

2209

KVAILA IR NEPATYRUSI BUVAU…

Darbas Klaipėdos taryboje

balandžio 10, 2017

2016-ŲJŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Esu frakcijos „Puteikis Plius“ Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje pirmininkė. Dirbu taryboje vadovaudamasi frakcijos veiklos programa, kurios pagrindiniai principai yra atvirumas rinkėjams ir atsiskaitomumas, tik skaidrių, viešai aptartų, į darnią ateitį orientuotų sprendimų priėmimas; Klaipėdos, kaip urbanistinės struktūros, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir gyvena, augina vaikus, ilsisi, plėtra, pagal aiškią programą, kurią patvirtina miesto bendruomenė atvirai svarstydama, diskutuodama ir siūlydama geriausius variantus. Remdamasi šia programa ypatingai didelį dėmesį skyriau bendruomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą: kartu su skirtingomis miesto bendruomenėmis tariuosi prieš priimdama sprendimus, kartu aptariami jau priimti tarybos sprendimai, siunčiau pranešimus spaudai, stengdamasi viešinti priimamus sprendimus ir siūlyti problemų sprendimo būdus.

Taryboje dirbu Kultūros, švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetuose, Neįgaliųjų reikalų taryboje, Narkotikų kontrolės komisijoje, Nuolatinėje komisijoje Reglamentui rengti ir koreguoti bei Antikorupcijos komisijoje.

Dalyvavau visuose tarybos (12) posėdžių ir komitetų, tarybų bei komisijų, kuriuose dirbu, posėdžiuose: 23 – Kultūros, švietimo ir sporto komiteto; 10 – Kontrolės komiteto posėdžiuose; 4 – Narkotikų kontrolės komisijos; 4 – Nuolatinės komisijos Reglamentui rengti bei koreguoti; 5 – Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiuose;5 – Antikorupcijos komisijos.

Daug dėmesio skyriau tam, kad būtų suformuota ir pradėtų veikti Antikorupcijos komisija. Kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, kad būtų sustabdyti Mero veiksmai, šaukiant Antikorupcijos komisijos posėdį ir inicijuojant neteisėtus šios komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimus. Meras, inicijuodamas tokius veiksmus pažeidė Komisijos nuostatas, kurios teigia: „Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Komisijos pirmininkas.“ Kadangi šios komisijos pirmininkas dar išrinktas nebuvo, todėl tokių veiksmų inicijavimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai apie tai.

Taip pat kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, prašydama užtikrinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatų dėl Antikorupcijos komisijos suformavimo ir veiklos vykdymo: „Nors nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, ši komisija dar nepradėjo savo veiklos, nes nėra patvirtinto komisijos pirmininko. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis savivaldybės tarybos merą koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų bei komisijų veiklą, bei atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra paskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, prašau įpareigoti Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską teikti šios komisijos pirmininko kandidatūrą artimiausiame tarybos posėdyje. Noriu Jus informuoti, kad Opozicijai priklausančios frakcijos jau antrą mėnesį nesulaukia mero prašymo teikti kandidatūras į minėtą postą. Tai leidžia manyti, kas įstatymas yra nevykdomas sąmoningai, stengiantis užvilkinti procedūras, siekiant, kad ši komisija neveiktų.“

Kreipiausi atviru laišku į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją dėl to, kad svarstant Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco elgesį Tarybos posėdžio metu – demonstratyviai knarkiant mano pasisakymo metu – į posėdį nebuvau pakviesta. Tokiu būdu, jos pirmininkė Aldona Staponkienė pati prisideda prie nepagarbos demonstravimo ir stiprina jau aukščiau minėtas patyčių taryboje tendencijas.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetui pateikiau svarstyti Vasaros koncertų estrados išsaugojimo klausimą. To dėka buvo sustabdytas jos naikinimas. Praeitų metų liepą kolegija pritarė savivaldybės administracijos siūlymui „modernizuoti“ Vasaros estradą: panaikinti žiūrovams skirtą dalį, vietoje jos „įrengiant“ … žolyną. Remdamasi daugiau nei 400 klaipėdiečių parašų po peticija „Dėl Klaipėdos vasaros estrados išsaugojimo“ pilnam šio klausimo aptarimui sukviečiau visas suinteresuotas puses: Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ bei Savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento atstovus, kartu su „Aukuru“ surengiau atvirą diskusiją dėl Vasaros koncertų estrados išsaugojimo. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šiuo klausimu.

Gavusi klaipėdiečio skundą dėl „Švyturio“ arenos repertuaro, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete, siūliau sutarties su koncesininku, valdančiu areną, pakeitimus.

Kartu su Kontrolės komiteto pirmininku Arūnu Barbšiu kreipiamės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl faktų, kurie buvo atskleisti Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos audito metu, tiriant savivaldybei teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumas.

Kreipiausi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sekretorių, ragindama, kad laikantis reglamento, Klaipėdos miesto savivaldybės komisijų ir tarybų posėdžiai būtų protokoluojami, o protokolai būtų publikuojami savivaldybės interneto svetainėje, nes kai kurių komisijų, komitetų ir tarybų posėdžių savivaldybės interneto svetainėje Kultūros ir meno tarybos paskutiniai protokolai buvo datuoti 2014 m., Sporto tarybos skiltyje apskritai nepateikiami jokie protokolai Kartu su Kultūros sk. darbuotoja Raimonda Mažoniene siūliau įdiegti automatizuotą sistemą,, kad, kad Avilyje užregistruotas visuomeninės tarybos protokolas automatiškai atsirastų miesto tarybos skiltyje.

Surinkau medžiagą apie Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neatitikimą LR higienos normoms, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai. Po šių veiksmų savivaldybės administracija pradėjo spręsti iš esmės šį klausimą.

Bendradarbiaudama su visuomenine Klaipėdos kultūros paveldo komisija ir gyventojais, kurių interesai tiesiogiai pažeidžiami, kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrą, Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą dėl Bastionų gatvės nutiesimo ir Bastionų tilto finansavimo. Pasiūliau:

  1. stabdyti neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą ir neskirti Klaipėdos miesto savivaldybei numatomos 6 mln Eur tilto ir 2,5 mln Eur aplinkinių gatvių pertvarkai iš ES struktūrinių fondų ar LR lėšų. Jas nukreipti pagrindinės Lietuvos vyriausybės numatomų 2014-2020 m. ES investicijų krypčių Lietuvoje (inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimas, verslo konkurencingumas, švietimas, užimtumas ir skurdo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas) vystymui – šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui.
  2. Inicijuoti specialiųjų tarnybų tyrimą dėl Klaipėdos politikų Artūro Šulco ir Simono Gentvilo lobistinės veiklos galimai neteisėtai proteguojant UAB „ŠBTF“ (Šiaulių banko turto fondas) patikrinimo ir privačių bei tarnybinių interesų supainiojimo žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g.8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano, Bastiono gatvės ir naujojo tilto projektavimo atžvilgiu.

Taip pat parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šia tema.

Pateikiau sprendimo projektą, siūlantį panaikinti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Tauralaukio progimnazija būtų iškeliama į naujai statomos mokyklos Kretingos g. (prie Žolynų gyvenamojo kvartalo esančiame žemės sklype) pastatą ir kuriam nepritaria mokyklos taryba bei greta esančios bendruomenės. Surengiau šio klausimo svarstymą su mokyklos ir vietos bendruomene Kultūros, švietimo ir sporto komitete.

Kreipiausi į Lygių galimybių kontrolės tarnybą dėl vicemero Artūro Šulco pasisakymo posėdžio metu, prašydama ištirti, ar Artūro Šulco pasakymas nediskriminuoja tam tikros gyventojų grupės, atitinkančios davatkos apibūdinimą, pagal lytį, pagal amžių, pagal religinius įsitikinimus, pagal šeimyninę padėtį ir socialinę (turtinę padėtį).

Kreipiausi į VTEK-ą,  prašydama ištirti, ar Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, kartu su žmona rengdamas Klaipėdos pilies džiazo festivalį.                  Oficialus festivalio tinklalapis tuo metu (2016 06 22) http://jazz.lt/festival/kontaktai,98.html rodė, kad minėta asociacija veikia tuo pačiu adresu – Molo 26, kur gyvena ir mero šeima. Čia pateikiamas ir mero mobilusis telefonas. Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų paviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Prašiau ištirti, ar Vytautas Grubliauskas, priimdamas sprendimus pirmenybė teikiama viešiesiems interesams, ar užtikrinamas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, ar nepažeidžia Vytauto Grubliausko elgesys prievolių, kurias nustato ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas:

1.Teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

  1. Nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.
  2. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Kreipiausi atviru laišku į Liberalų sąjūdžio pirmininką Remigijų Šimašių, Vytautą Grubliauską ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių dėl Klaipėdos mero džiazo festivalio finansinės ataskaitos paviešinimo. Nei vienas iš šių asmenų man atsakymo neatsiuntė.

Teikiau pasiūlymus:

  1. 2016-2018 m. strateginio veiklos plano pakeitimui: siūlau išbraukti iš Kūno kultūros ir sporto plėtros programos (Nr. 11) pakeitimą dėl finansavimo apimties padidinimo šiai priemonei 2017 m. 1673.1 tūkst. Eur (finansavimo šaltinis SB), susijusį su tuo, kad vykdant Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybos viešojo pirkimo procedūras pirkimo paaiškėjo, kad tam, kad būtų galima pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, reikalinga padidinti projekto vertę iki 15.823.003,02 Eur ir svarstyti jį atskiru klausimu.

Kilus Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio, įtariamo neteisėtu praturtėjimu, skandalui, siūliau pasekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu ir kreiptis dėl minėto viešojo pirkimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašant patikrinti pateiktų kainų ir viešojo pirkimo procedūrų teisingumą ir teisėtumą, ryšium su tuo, kad ir šiame konkurse, kaip ir Vilniaus baseino, dalyvauja MG Baltic priklausančios įmonės, kurios, kaip įtariama yra tiesiogiai susijusios su buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio neteisėtu praturtėjimu. Yra tikimybė, kad atlikus patikrinimą, galimai sumažėtų pasiūlymų kainos ir nereikėtų skirti papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto.

  1. Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) priemonei „Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimas“ įgyvendinti panaudojus KVJUD lėšas, sutaupytas lėšas 113 tūkst. skirti Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų infrastruktūros ir veiklos sutvarkymui taip, kad jos atitiktų higienos normas, minėtą sumą perkeliant į Ugdymo proceso užtikrinimo programą (Nr. 10).
  2. Priimti protokolinį pavedimą, pavedant Klaipėdos miesto tarybos Antikorupcijos komisijai atlikti savivaldybės administracijos teikiamo Tarybai Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo projekto antikorupcinį vertinimą.
  3. Į Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. veiklos planą įtraukti audito atlikimą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“; Prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų dalinio finansavimo programos; Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakų sportinės veiklos programų dalinio finansavimo programos; BĮ Klaipėdos miesto sporto klube „Viesulas“.
  4. Savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei

savivaldybės veiklos auditą, teikti išvadas dėl audito rezultatų. Svarstyti savivaldybės kontrolieriaus teiktos Savivaldybės tarybai išvados dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.

  1. Muzikos mokyklų bei menų gimnazijų moksleiviams, pateikusiems tai įrodantį dokumentą, taikoma 100 proc. nuolaida bilietams.
  2. Nedidinti KKC parodų kainų, neskirstyti parodų į vietines, respublikines ir pasaulinės reikšmės.
  3. Iki Jūros šventės rasti galimybes įrengti neįgaliesiems skirtus tualetus Jūros šventės metu, taip užtikrinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją.
  4. Siūliau uždrausti papildomų prekybos alkoholiu vietų atsiradimą Jūros šventės ir visų renginių, kuriems naudojamas bent vienas Euras viešųjų lėšų: savivaldybės, Kultūros tarybos ar ministerijų biudžeto. Tą patį draudimą siūlyti taikyti ir reprezentaciniams festivaliams (tarp jų – ir mero žmonos Džiazo festivaliui) bei renginiams, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.
  5. Tarybos veiklos reglamente netaikyti tarybos nariams neteisėtų „elgesio Taryboje taisyklių“, varžančių Tarybos narių teises, nes jos skirtos reglamentuoti tarybos posėdžio svečių, o ne tarybos narių elgesį, o to Vietos savivaldos įstatymas nenumato.
  6. Taip pat siūliau išbraukti neapibrėžtas, neaiškias, pirmininkaujančio interpretacijai paliekamas nuostatas. Abu šie mano pasiūlymai buvo priimti.
  7. Klaipėdos miesto tautinių mažumų taryba galėtų ne tik atstovauti tautinių mažumų interesams, vykdyti konsultanto ir eksperto funkcijas, spręsti strateginius bei kitus miesto tautinių bendrijų klausimus.
  8. Pateikiau pasiūlymą dėl Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, kurio esmė yra ta, kad pati ugdymo įstaiga, suderinusi su įstaigos taryba galėtų lanksčiai, pagal poreikius, paskirstyti 9 ugdymo valandas. Šis pasiūlymas parengtas bendradarbiaujant su lopšelio-darželio „Želmenėlis“ profsąjunga. Šis pasiūlymas iš pirmo karto nebuvo patvirtintas, tačiau jis buvo įtrauktas į sprendimo pataisas, kurias 2017 03 30 teikė pati savivaldybės administracija ir šis pasiūlymas buvo patvirtintas.
  9. Teikiau pasiūlymą, kad Etikos komisijos posėdžiai būtų atviri.

 

Taip pat, siekdama, kad būtų sutvarkyta perėja Liepų g., rašiau 2 kartus eiliuotus prašymus miesto Ūkio departamento direktoriui L. Dūdai. Ieškodama būdo, kaip priversti dirbti ir vykdyti pažadus, ėmiausi politinės ironijos, gal net satyros

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau

 

Kvaila ir nepatyrusi buvau,

Kai pernai vienu vyru patikėjau:

Jis sakė man: “Aš viską padarau,

Aš jau tikrai nelaidau žodžių vėjui”.

 

Tikėjau aš Dūda, šventai tikėjau,

Ir jo žadėtojo pavasario meldžiau:

Tu saulės spinduliais apšvieski perėją –

Ją pamatyti miesto valdžiai bus lengviau.

 

Nors valdininkas panašus į tikrą vyrą buvo,

Bet bėgo mėnesiai – septyni jau –

Gal perėjai skirti dažai uždžiūvo,

Kad jokio “zebro” aš toj vietoj nematau.

 

Ir ženklas, pasislėpęs už liepaitės,

Nes jam baugu matyti, kaip vaikai

Per pilką grindinį žingsniuoja bailiai –

Ei, ei, vairuotojau, ar perėją matai?

 

Prašau nuolankiai valdininko Dūdos:

Surasti laiko ir dažų baltų

Žymėti perėjai, taip pat ištraukti ženklą

Iš liepos besiskleidžiančios šakų …

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau…

 

Dalyvavau mokymuose, skirtuose Savivaldybių tarybų nariams.

 

Teikiau paklausimus, susijusius su aukščiau minėtais ir kitais su gyventojų interesais ir tarybos nario veikla susijusiais klausimais Savivaldybės administracijai, Visuomenės sveikatos centrui, Mero ir tarybos sekretoriatui, Ministrui pirmininkui, VTEK-ui, Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms.

 

Inicijavau Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų  nominaciją „Nikės plunksna“, kuri Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse  įteikta žurnalistui, aktyviausiai ginančiam viešąjį interesą.

 

Skaityti straipsnį

2297

AR SKAIDRUS FESTIVALIŲ FINANSAVIMAS?

Darbas Klaipėdos taryboje, Kultūros, švietimo ir sporto komitete

vasario 21, 2017

Asociatyvinė nuotrauka: Sauliaus Vaitiekūno instaliacijos „Debesys“ fragmentas

 

Šiais pasiūlymais sukonkretinama Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo tvarka, tikslinant paraiškų teikimo būdą, ekspertų skyrimo tvarką, keičiant sprendimo objektą – Reprezentacinį festivalį – į Reprezentacinį renginį, tokiu būdu sudarant lygias sąlygas dalyvauti šiame konkurse kitiems šiame apraše nurodytoms sąlygoms atitinkantiems kultūros ir meno renginiams. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, siūlau, kad lėšos Klaipėdos miesto reprezentaciniams renginiams būtų skiriamos ne Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o  tarybos sprendimu. Taip pat, siekiant nesieti kultūros su alkoholio vartojimu, siūlau, kad nebūtų įtraukiami į Reprezentacinių renginių sąrašą renginiai, kurių metu atsiranda papildomos prekybos alkoholiu vietos. Ženkliai didinant finansavimo ribas, neatsakinga palikti tą patį, skaidrumo stokojantį aprašą, sulaukusį daug kritikos iš Klaipėdos kultūros bendruomenės. Toks aprašas nepanaikina galimų korupcijos apraiškų, kai projektus ekspertuoja ir juos teikiantys asmenys ir patys Kultūros ir meno tarybos nariai.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/reprezentaciniams-festivaliams—daugiau-pinigu-1533052

Savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos

2010 m. liepos 29 d.

sprendimu Nr. T2-196

 

2014 m. kovo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-73 redakcija

 

REPREZENTACINIO KLAIPĖDOS MIESTO KULTŪROS RENGINIO FESTIVALIO STATUSO SUTEIKIMO IR JO DALINIO FINANSAVIMO IŠ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo Klaipėdoje rengiamiems tęstiniams festivaliams kultūros renginiams kriterijus, projektų svarstymo ir vertinimo bei jų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už jas reglamentaciją.
  2. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti didžiųjų, miesto įvaizdžiui svarbių Klaipėdos festivalių kultūros renginių ilgametį ilgalaikį dalinį finansavimą. Tai leistų siekti kokybiško jų tęstinumo bei skatintų naujų idėjų, raiškos formų atsiradimą ir raidą.
  3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

                      Kultūros renginys – vieša, iškili meninė–kultūrinė muzikos, šokio, teatro, dailės, kino ar kitų meno rūšių šventė (festivalis, tarptautinis konkursas, paroda ar kita meno raiškos forma), skatinanti nacionalinės kultūros vyksmą Klaipėdoje ir Lietuvoje. didelis, iškilmingas kultūros renginys.

Reprezentacinis – turintis didelę reikšmę miesto įvaizdžiui ir (arba) meninio žanro bei nacionalinės kultūros vystymuisi.

Projektas – laike apibrėžta kryptingos veiklos priemonių visuma, kurios tikslas – suteikti kultūros paslaugą arba sukurti kultūros produktą, skirtą visuomenės kultūriniams, meniniams ir švietėjiškiems poreikiams įgyvendinti.

Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

  1. Reprezentacinio festivalio kultūros renginio statusas gali būti suteikiamas Klaipėdoje rengiamiems tęstiniams renginiams, kurių tikslas – Klaipėdos bendruomenei pristatyti, skleisti ir populiarinti aukšto meninio lygio (kokybišką) Klaipėdos, Lietuvos ir užsienio šalių profesionalųjį bei mėgėjų meną.
  2. Šio Tvarkos aprašo vykdytojai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija), biudžetinės valstybės ir savivaldybės kultūros įstaigos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą.
  3. Šio Tvarkos aprašo įgyvendinimą prižiūri Savivaldybės administracijos direktorius (arba jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo administravimo subjektas) ir atsiskaito Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (toliau – Taryba) jos reglamento nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

REPREZENTACINIO KULTŪROS RENGINIO FESTIVALIO STATUSO SUTEIKIMAS

 

  1. Paraiškas dėl reprezentacinio miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo renginiui Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriui (toliau – Kultūros skyrius) gali teikti tik kultūros ir (arba) meno renginius organizuojantys juridiniai asmenys (toliau – organizatoriai), taip pat ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių teikiamas festivalis kultūros renginys įvyko ne mažiau nei 3 kartus.
  2. Organizatorių paraiškos dėl jų kultūros renginio festivalio įtraukimo į rekomenduojamų reprezentacinių miesto festivalių sąrašą pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą formą priimamos, Savivaldybės administracijai paskelbus informaciją (skelbimą) apie jų priėmimą savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt ir viename iš Klaipėdos dienraščių.
  3. Skelbime nurodoma:

9.1. paraiškų priėmimo laikas;

9.2. paraiškų pateikimo būdas;

9.2. paraiškas priimantis skyrius;

9.4. kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas;

9.5. kita reikalinga informacija.

  1. Kartu su paraiška privaloma pateikti:

10.1. organizatoriaus registravimo pažymėjimo kopiją;

10.2. organizatoriaus įstatų (nuostatų) kopiją;

10.3. pastarųjų metų viešųjų ryšių programos aprašymą;

10.4.  pastarųjų metų festivalio finansavimo šaltinių ir lėšų suvestinę;

10.5. pastarųjų metų analizę, kiek renginys festivalis prisidėjo prie verslo ir turizmo plėtros mieste (t. y. kiek jis naudojosi miesto viešbučių, maitinimo įmonių, transporto ir pan. paslaugomis).

  1. Paraiškos teikiamos užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti nurodyta: „PARAIŠKA“ ir pareiškėjo pavadinimas ir adresas. Paraiškos iki kvietime nurodyto termino pabaigos turi būti pateiktos naudojantis tik pašto pasiuntinių teikiamomis paslaugomis (paraiška laikoma pateikta laiku, jei ant voko nurodyta pašto antspaudo data ar paraiškos įteikimo pasiuntiniui data yra ne vėlesnė nei paskutinė paraiškų pateikimo diena) Kitais būdais pristatytos ir (arba) kitais nei skelbime nurodytais adresais pateiktos arba po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nepriimamos ir nevertinamos. 
  2. Siekiant užtikrinti paraiškų vertinimo skaidrumą ir pareiškėjų lygiateisiškumą, paraiškų taisymas, tikslinimas, pildymas ar papildomas dokumentų teikimas pareiškėjų iniciatyva po jų pateikimo yra negalimas, išskyrus aritmetinių klaidų taisymą, pažymų ir kitų dokumentų, dėl kurių išdavimo buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas ar kitas įstaigas ir kurių atsakymas nebuvo gautas teikiant paraišką. Paraiškoje nurodyta informacija apie projekto veiklą ir projekto sąmata po paraiškos pateikimo netaisomos. 
  3. Paraiškos nesvarstomos, jei jos užpildytos netvarkingai, pateiktos pasibaigus Savivaldybės administracijos nustatytam paraiškų priėmimo laikui, neatitinka konkursui keliamų reikalavimų, jeigu nepateikti visi būtini dokumentai, nurodyti 10 punkte.
  4. 123. Reprezentacinių Klaipėdos miesto kultūros renginių festivalių sąrašą, atsižvelgdama į ekspertų vertinimus, Kultūros ir meno tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – KMT) teikimu trejiems metams tvirtina Taryba.
  5. Ekspertų atrankos yra vykdomos viešojo konkurso būdu (toliau – Konkursas), vadovaujantis kultūros ir meno sričių atstovavimo įvairovės principu.
  6. Ekspertai – tai specialistai, turintys atitinkamos kultūros ir meno srities darbinės, mokymo ar vertinimo patirties bei specialiųjų tos srities žinių, įgūdžių ir kompetencijos. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, KMT nariai ir savivaldybės administracijos darbuotojai.
  7. Asmuo, pageidaujantis dalyvauti Konkurse, turi atitikti šiuos reikalavimus:

16.1. turėti specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos bei patirties kultūros ir meno srityje;

16.2. išmanyti ir sekti Lietuvos kultūros ir meno tendencijas bei prioritetus;

16.3. būti nepriekaištingos reputacijos.

  1. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius 5 metus buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
  2. Konkursas paprastai vykdomas kas dveji metai spalio–lapkričio mėnesiais. Atsiradus poreikiui papildyti trūkstamą Ekspertų skaičių (dėl spręstinų klausimų ir (ar) gautų dokumentų skaičiaus, jų pobūdžio ir pan.), KMT sprendimu gali būti skelbiami papildomi konkursai.
  3. Apie vykdomą (-us) Konkursą (-us) skelbiama savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt. Skelbime nurodoma kokios (-ių) kultūros ir meno srities (-čių) ekspertų ieškoma, galutinė data, iki kurios turės būti sudaryta ekspertų duomenų bazė, ir kita svarbi su konkursu susijusi informacija. Atrankos vykdymui paprastai nustatomas 35 dienų terminas.
  4. 20. Asmuo, norintis dalyvauti konkurse (toliau – Pretendentas), per 15 darbo dienų nuo Konkurso paskelbimo dienos savivaldybės Kultūros skyriui privalo pateikti:

20.1. užpildytą pretendento anketą;

20.2. asmens tapatybę, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;

20.3. gyvenimo aprašymą (laisvos formos).

  1. Pretendentas taip pat gali pateikti jam suteiktą (-as) atitinkamoms kultūros ir meno sritims atstovaujančių asociacijų, sąjungų ar bendruomenių rekomendaciją (-as), į kurią (-as) KMT gali atsižvelgti papildomai skirdamas balus (nuo 1 iki 5 balų).
  2. Pretendentas nurodytus dokumentus gali pateikti elektroniniu paštu, asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku savivaldybės Kultūros skyriui. Atsakingas Kultūros skyriaus darbuotojas teisę paprašyti šių dokumentų originalų.
  3. Pretendentų dokumentus posėdžio metu nagrinėja, vertina ir sprendimą dėl Pretendento atitikties ar neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams priima KMT. Tuo atveju, kai Pretendento pateikta informacija yra nepakankama ar neaiški, KMT gali nuspręsti ją tikslinti (prašyti darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijų ir pan.), atidėdamas galutinio sprendimo dėl Pretendento atitikties į ekspertus priėmimą. Toks Tarybos narių sprendimas įforminamas posėdžio protokolu.
  4. Priėmus sprendimą tikslinti Pretendento pateiktą informaciją, susirinkimo sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo kreipiasi į Pretendentą dėl duomenų patikslinimo. Patikslintus duomenis Pretendentas privalo pateikti Kultūros ir meno tarybos sekretorei elektroniniu paštu per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl informacijos patikslinimo dienos. Gavusi patikslintą informaciją, sekretorė ją teikia artimiausiam Kultūros ir meno tarybos posėdžiui. Nepateikus patikslintų duomenų per nustatytą terminą, laikoma, kad Pretendentas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti Konkurse.
  5. Pretendentų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, tinkamumą būti Ekspertais individualiai įvertina visi KMT posėdyje dalyvaujantys nariai, atsižvelgdami į Pretendentų dalykines savybes, turimą patirtį kultūros ir meno srityje bei specialiąsias žinias ir įgūdžius. Pretendentams skiriami balai nuo 1 iki 10 balų (blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų).
  6. Kiekvienam Pretendentui skirti individualūs įvertinimai yra susumuojami ir dalijami iš Kultūros ir meno tarybos posėdyje dalyvaujančių narių skaičiaus, taip gaunant Pretendento įvertinimo balų vidurkį. Esant šio Aprašo 21 punkte nustatytoms sąlygoms, Kultūros ir meno tarybos posėdyje sprendžiama dėl papildomo balo skyrimo, kuris (jeigu skiriamas) yra pridedamas prie Pretendento įvertinimo vidurkio, taip gaunant Pretendento bendrą konkursinį balą. Konkursą laimėjusiais laikomi tie Pretendentai, kurių bendras konkursinis balas yra ne mažesnis kaip 5 balai.

27.Visi Konkursą laimėję Pretendentai KMT sprendimu įtraukiami į reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio ekspertų duomenų bazę.

  1. Ekspertų kadencijos trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 metai.
  2. Kultūros ir meno tarybos sekretorė per 5 darbo dienas po nutarimo priėmimo elektroniniu paštu informuoja Pretendentą apie jo įtraukimą ar neįtraukimą į ekspertų duomenų bazę.
  3. Ekspertų duomenų bazė yra saugoma savivaldybės Kultūros skyriuje.
  4. Ekspertas iš ekspertų duomenų bazės yra išbraukiamas:

31.1. Eksperto prašymu;

31.2. KMT nustačius, kad Eksperto teikiamos paslaugos yra netinkamos, ir priėmus sprendimą dėl jo išbraukimo iš Tarybos ekspertų duomenų bazės.

  1. Ekspertai parenkami, atsižvelgiant į gautas paraiškas ir jose pateiktus festivalių meno žanrus. Ekspertus parenka KMT nariai kartu su Kultūros skyriumi. Ekspertų sąrašą ir jų darbo taisykles įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius;
  2. Ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tas pats asmuo negali būti skiriamas ekspertu daugiau kaip du kartus iš eilės.
  3. Vieną paraišką vertina nelyginis ekspertų skaičius (ne mažiau 5). KMT gali pritarti arba nepritarti vieno arba abiejų ekspertų vertinimams.
  4. Prieš priimdama sprendimą KMT atlieka ekspertų sprendimų vertinimą. KMT gali:

33.1 pritarti ekspertų vertinimo rezultatams, arba

33.2. priimti kitokį nei ekspertų rekomenduotas sprendimas.

  1. 34. Kitoks nei ekspertų rekomenduotas sprendimas gali būti priimamas tik po diskusijos su jį rengusiais ekspertais. Projektus vertinę ekspertai turi teisę stebėti sprendimo priėmimo procedūrą.
  2. 151. 35 Jeigu KMT narys yra reprezentacinio kultūros renginio festivalio vardui gauti paraišką pateikusios organizacijos vadovas ar narys, arba dalyvauja įgyvendinant renginį festivalį, jis privalo nusišalinti nuo visų sprendimų, svarstant visų reprezentacinių renginių festivalio statuso suteikimo ir dalinio finansavimo klausimus.
  3. 152. Jeigu dėl nusišalinimo procedūros (žr. 151 35 punktą) KMT posėdyje nesusidaro kvorumas, klausimus dėl reprezentacinio kultūros renginio reprezentacinio festivalio statuso suteikimo ir dalinio finansavimo sprendžia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta 7 narių komisija, į kurios sudėtį įeina likusieji KMT nariai ir Savivaldybės administracijos atstovai.
  4. 16. Ekspertai kultūros renginius festivalius vertina balais nuo 1 iki 5 (kur 5 – didžiausias rodiklis) pagal šiuos kriterijus:
  5. 16. 1. kultūros renginio festivalio meninė kokybė: jo reikšmė vystant ir puoselėjant konkrečią meno sritį ar žanrą ir/arba nacionalinės kultūros tradicijas;

; 16. 37.2. kultūros renginio festivalio programoje inovatyvių sprendimų diegimas ir paieška;

  1. 16.3. kultūros renginio festivalio tarptautiškumas (jei tai yra tarptautinis renginys) arba reikšmė Lietuvos kultūrai (jei tai yra respublikinis renginys): užsienio ar Lietuvos institucijų, įstaigų, organizacijų, pavienių menininkų įtraukimas į vyksmą;
  2. 37.4. kultūros renginio festivalio edukacinės programos;
  3. 16. 5. kultūros renginio festivalio prieinamumas lankytojams, žiūrovams, klausytojams: darbas su tiksline auditorija;
  4. 37.6. kultūros renginio festivalio žinomumas regioniniu, respublikiniu, tarptautiniu lygiu: viešųjų ryšių apimtis;
  5. 16. 7. kultūros renginio festivalio papildomų finansavimo šaltinių kiekis ir santykis;
  6. 37.8. kultūros renginio festivalio indėlis, sudarant palankias sąlygas turizmo ir verslo plėtotei.

17 38. Kultūros renginys Festivalis gali būti pripažintas reprezentaciniu miesto renginiu festivaliu, jei surenka ne mažiau kaip 54 balus (maksimalus įvertinimas – 8 kriterijai x maks. 5 balai x 2 ekspertai = 80).

  1. 39. Į reprezentacinių renginių festivalių sąrašą gali būti įtraukti tos pačios meno srities festivaliai (pvz., muzikos, dailės, teatro ir kt.), bet negali būti įtraukti du to paties meninio žanro renginiai festivaliai (pvz., chorinės muzikos, operinės muzikos, fotografijos ir pan.). Susidarius situacijai, kai ekspertai reprezentacinį statusą rekomenduoja suteikti dviem to paties meninio žanro festivaliams, galutinį sprendimą priima KMT.

19.40. Į reprezentacinių renginių festivalių sąrašą trejų metų laikotarpiui gali būti įtraukti ne daugiau kaip 8 festivaliai.

  1. Į reprezentacinių renginių sąrašą negali būti įtraukiami renginiai, kurių metu atsiranda papildomos alkoholio pardavimo vietos.

 

III SKYRIUS

REPREZENTACINIŲ RENGINIŲ FESTIVALIŲ FINANSAVIMAS

 

20.42. Reprezentacinio renginio festivalio statusą gavusiam renginiui festivaliui trejiems metams užtikrinamas atitinkamas dalinis finansavimas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete patvirtintų asignavimų.

  1. 43. Lėšų poreikis reprezentaciniams renginiams festivaliams iš dalies finansuoti kasmet numatomas, rengiant ateinančių metų biudžetą, atsižvelgiant į KMT rekomendacijas. Lėšų poreikį tvirtina Kultūros, švietimo ir sporto komitetas. Pirmais metais KMT rekomenduoja skirti lėšas pagal paraiškoje pateiktą sąmatą. Antrais ir trečiais metais – atsižvelgiant į pateiktą praėjusių metų festivalio ataskaitą ir į paraišką reprezentacinio renginio festivalio daliniam finansavimui iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurioje pateiktas trumpas ateinančių metų festivalio aprašymas bei patikslinta jo sąmata. Jei reprezentacinis renginys vyksta kas dveji metai, būtina numatyti jo finansavimą pagal pateiktą patikslintą sąmatą renginio pasirengimui tais metais, kai jis nevyksta.
  2. Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentacinių festivalių, kurių vykdytojai yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, daliniam finansavimui galima skirti nuo 25 tūkst. Lt iki 70 tūkst. Lt. Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms reikalingos lėšos numatomos, skiriant asignavimus jų veiklai ir atsižvelgiant į įstaigų pateiktus skaičiavimus.
  3. 44. Vienam Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentaciniam renginiui festivaliui iš savivaldybės biudžeto skiriama nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur.

23.45. Iš savivaldybės biudžeto skirtų asignavimų  reprezentacinių renginių festivalių administracinių išlaidų dydis sąmatoje negali būti didesnis nei 10 proc. lėšų sumos, o nenumatytų išlaidų dydis – didesnis nei 3 proc. lėšų bendros sumos, skirtos renginiui įgyvendinti. Šis punktas netaikomas biudžetinėms įstaigoms.

  1. 46. Renginių Festivalių lėšų dydis, skirtas dalyvių maitinimui, negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ nustatytų sumų.
  2. 47. Renginiui Festivaliui skirtos lėšos negali būti naudojamos:
  3. 47. 1. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui;
  4. 25. 47. dalyvavimo įvairių asociacijų veikloje išlaidoms padengti;
  5. 25. 47. kitiems projektams įgyvendinti.
  6. Klaipėdos miesto reprezentaciniams festivaliams, kurių vykdytojai yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, lėšos skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Su jais kasmet sudaromos sutartys dėl festivalio dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų;
  7. 48. Klaipėdos miesto reprezentaciniams renginiams festivaliams lėšos skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tarybos sprendimu. Su renginių festivalių vykdytojais, kurie yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, kasmet sudaromos sutartys dėl renginio festivalio dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų.
  8. 49. Sutartis nesudaroma, jeigu organizacija nepateikia dokumentų, įrodančių, kad projekto įgyvendinimui turi ne mažiau kaip 30 procentų lėšų iš kitų finansavimo šaltinių.
  9. 50. Organizatorių įsipareigojimai dėl renginio festivalio kokybės bei turinio ir atsiskaitymo už gautą dalinį finansavimą terminai ir tvarka reglamentuojami sutartyje.
  10. 51. Kiekvienų metų pabaigoje KMT, pasitelkusi ekspertus, peržiūri reprezentacinių miesto renginių festivalių sąrašą ir, esant pažeidimams, susijusiems su atrankos kriterijais ar nevykdant sutartinių įsipareigojimų, turi teisę teikti Tarybai siūlymą išbraukti renginį festivalį iš sąrašo.

 

IV SKYRIUS

SIEKIAMI REZULTATAI

 

  1. 30. 52. Patvirtinus šį Tvarkos aprašą:
  2. 52.1. bus sudarytas ir 3 metams Tarybos patvirtintas reprezentacinių miesto renginių festivalių sąrašas;
  3. 30. 52. bus koordinuojamas reprezentacinių renginių festivalių proporcingas išsidėstymas per metus, užtikrinamas kokybiškas jų tęstinumas ir ilgalaikis dalinis finansavimas;

30.3. organizatoriai, kurių festivaliams būtų suteiktas reprezentacinio festivalio statusas, lengviau gaus papildomų lėšų jiems įgyvendinti iš respublikinių ir tarptautinių fondų.

  1. 31. 53. Numatoma ilgalaikė perspektyva:
  2. 53.1. formuojamas Klaipėdos miesto, kaip reikšmingo kultūros centro su svarbiais miesto renginiais festivaliais, įvaizdis;
  3. 53.2. užtikrinamas kokybiškų kultūrinių paslaugų tiekimas, ugdomi įvairių gyventojų sluoksnių, amžiaus grupių kultūriniai poreikiai;
  4. 31. 53. užtikrinama nacionalinių ir tarptautinių kultūrinių ryšių plėtra;
  5. 53.4. skatinamos inovacijos tiek turinio, tiek valdymo srityse, naujų renginių festivalių ir švenčių formų, temų, idėjų atsiradimas;
  6. 53.5. didės renginių festivalių ir švenčių lankytojų, klausytojų, žiūrovų skaičius;
  7. 53.6. sudaromos sąlygos verslo ir turizmo plėtotei.

 

___________________________

 

 

 

 

Skaityti straipsnį

2427

ŠVĘSKIME JŪROS ŠVENTĘ, O NE ALAUS!

Narkotikų kontrolės komisijoje

balandžio 28, 2016

                      Siūlau uždrausti papildomų prekybos alkoholiu vietų atsiradimą Jūros šventės ir visų renginių, kuriems naudojamas bent vienas euras viešųjų lėšų: savivaldybės, Kultūros tarybos ar ministerijų biudžeto. Tą patį draudimą siūlysim taikyti ir reprezentaciniams festivaliams (tarp jų – ir mero žmonos Džiazo festivaliai) bei renginiams, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.

               juros sv 5       Puikiai suprantu, kad tokiame alaus brogos gaivinamame mieste, kaip Klaipėda,  šiam  sprendimui valdančioji dauguma nebus palankiai nusiteikusi. Nežiūrint to, frakcija „Puteikis Plius“ rengia sprendimą, kuris draustų naujų prekybos vietų atsiradimą minėtų renginių uostamiestyje metu.

                    juros sv 4  Esu tikra, kad reikia pradėti kalbėti ir Klaipėdoje apie blaivią sąmonę šiandien, tikintis, kad bent po kelių metų politikai supras, kad renginys negali būti tapti dar viena alkoholio pardavimo galimybe. Jeigu būčiau meras, uždrausčiau steigtis naujoms alkoholio pardavimo vietoms bent pusės kilometru spinduliu aplink Rotušę. Nes nuo mero kabineto iki liūdnai pagarsėjusio „Kiss“ baro iš kurio paryčiais išėjęs jaunuolis nuskendo Pilies uostelyje – tik 20 metrų.

juros sv 6

Nuotraukos iš 2015 metų Jūros šventės atkarpoje nuo „Old Port“ viešbučio iki Pilies tilto.

Daugiau skaitykite:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/juros-svente-be-alaus-746561

Skaityti straipsnį