MENIU

Darbas Klaipėdos taryboje
Kategorija

982

MIESTAS IR UOSTAS: PILIETINIO KARO ZONA

Darbas Klaipėdos taryboje

liepos 12, 2017

Aš asmeniškai noriu uostą matyti, girdėti ir jausti, kaip Lietuvos ekonomikos širdį, varinėjančią mūsų keliais ekonominį kraują – krovinius. Lietuva nebeturi savo laivyno, tad uostas yra ir vieninteliu garantu, kad Lietuva yra ir išliks jūrine valstybe.

Penktadienį, liepos 14 d., Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje bus svarstomas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos antrasis variantas, numatantis vystyti uostą pietinėje miesto dalyje. Toks yra miesto valdžios atsakas į giliavandenio uosto projektą. Išgelbstima Melnragė su grietinėle (čia NT turi ir meras, ir pvz. „Klaipėdos naftos“ vadovas ir daugelis kitų), tačiau paaukojama pietinė dalis. Dabar pietiečiai gyvens iš esmės uoste tarp LEZ-o ir Dumpių sąvartyno. Uostas užpils marias iki Kiaulės nugaros, įrengdamas krantines, išgilins įplauką tarp Kuršių nerijos ir Kiaulės nugaros laivams, prasidės Kuršių nerijos krantų erozija. Na, tada užbetonuos Kuršių nerijos krantus. Uosto teritorija apims ir vandenvietę iki pat Vilhelmo kanalo.

KAIP MIESTAS VYKDYS EKSPROPRIACIJĄ?

Dar miestas numatė nusavinti privačių uosto bendrovių teritorijas – kokiu pagrindu – nieks nežino. Ką ten darys miestas – nieks nežino. Vystys daugiafunkcę veiklą – taip parašyta. Kol kas tą „daugiafunkciškumą“ matau merdėjančioje Laivitės teritorijoje ir … automobilių stovėjimo aikštelėje prieš piliavietę – auksinėje, brangiausioje miesto širdies žemėje, kur turi būti rekreacijos, gėlynų, skaitparkų, fontanų, kavinukių, ledainių zona. Užsisvajojau… Todėl siūlau laiku sustoti ir rinktis nuosaikiausią – koncepcijos variantą Nr.1, kuriame uosto vystymasis numatytas dabar esančioje teritorijoje. Tam, kad miestas ir uostas susėstų bendroms deryboms ir strategijoms. Nes kol kas to nėra. O tokiu atveju pralaimės miestiečiai.

Nes nei uostas, nei miestas nėra pasirengęs savivaldybės peršamam variantui. Miestas ir toliau sėkmingai demonstruoja savo negalėjimą įsisavinti atgautų uosto teritorijų („Laivitė“ – Memelio miestas), o uostas nežengia modernizavimo keliu, krantinės nėra racionaliai išnaudotos ir eksploatuojamos primityviais būdais.

UOSTAS DIRBA SENOVINIAIS METODAIS

Klaipėdos uosto pakrantė yra ilgiausia iš visų Baltijos jūros uostų, tačiau Lietuvos uostas yra tik ketvirtas pagal krovą, uostamiestyje neefektyviai naudojamų teritorijų renovacija, ji vyksta neplanuotai ir inertiškai, sutartys su uosto bendrovėmis yra nerevizuotos dvidešimt metų, juose nėra ekologinių, taršos saugiklių. Vakarų Europos uostamiesčiai, pvz. Geteborgas, net ir išsidėstęs trumpesnėje pakrantės atkarpoje, uosto veiklai naudoja mažesnį plotą. Klaipėdos uosto krantinių ilgis sudaro 26,7 km, o kitų labai didelių Baltijos jūros uostų – 18-20 km. Lietuvos uostas yra ir vienas didžiausių pagal savo plotą, kuris sudaro beveik 500 hektarų. Pagrindinių kompanijų daugiau kaip 90 proc. krovinių užima 29 proc. visos teritorijos ir 38 proc. iš daugiau nei 27 km bendro krantinių ilgio. Likusią 71 proc. uosto dalį užima aptarnaujančios tarnybos, keltų ir jų prieigų teritorijos, kruizinių laivų terminalai, laivų remonto dirbtuvės ir kitos krovos kompanijos. Tai rodo, kad teritorija naudojama neefektyviai, o užimami plotai visiškai neadekvatūs veiklos užmojams. Pelningiausiai dirbančių įmonių išsidėstymas pakrantėje nesusijęs su uosto gyvavimo ciklu – šiaurinėje dalyje, kur gyliai didžiausi, uosto aktyvumas tėra vidutinis, o plotai pietinėje dalyje plačiai išsidriekę į miesto pusę (Vilniaus Gedimino technikos miestų urbanistikos mokslininkės Eglės Truskauskienės duomenys).

MIESTAS TURI „PROTINGĖTI“

Koncepcijos variantas Nr. 1 numato efektyvią uosto ir miesto partnerystę, ko šiandien labai stokojama. Ir galėtų būti veiksmingas pereinamuoju penkerių-dešimties metų laikotarpiu, per kurį atsirastų bendrais interesais paremtas uosto ir miesto bendradarbiavimas bei suderinto bendrojo plano parengimas.

Pasirinkus šį variantą miestas pats būtų priverstas vystyti verslą, pramonę, rekreaciją, o ne tik laukti dangiškos manos iš uosto veiklos, nusėdančios gyventojų pajamu mokesčiu uostamiesčio  biudžete. Remiantis šiuo variantu Klaipėdos LEZ intensyviau integruotųsi į miesto struktūrinę sistemą ir ekonominiu, ir funkciniu aspektu; vystytųsi  paties miesto  pramonės plėtra, būtų skatinamos su uostu tiesiogiai nesusijusios ekonominės veiklos. Nes tik tai gali tapti atsvara rizikoms, kylančioms dėl galimų uosto veiklos svyravimų, nulemtų besikeičiančios geopolitinės situacijos. Miestas privalėtų skatinti turizmą, vystant rekreacinę ir kitą infrastruktūrą teritorijose prie Baltijos jūros ir Kuršių marių, sudarant sąlygas kurtis kultūriniams, pramoginiams ir rekreaciniams objektams, kurių veikla nepriklauso nuo klimatinių sąlygų; nematerialaus intelektinio produkto kūrimą, sudarant sąlygas investicijoms į šiuolaikinius reikalavimus atitinkančia darbinę aplinką su visa reikalinga paslaugų, socialine ir susisiekimo infrastruktūra. Šio varianto dėka stiprėtų pats miestas – jo ekonomika, infrastruktūra. Miestas „protingėtų“ ir universitetas būtų jam reikalingas, kaip oras, o ne tik, kaip uosto aptarnaujančių specialistų kalvė.

Klausimas vienas – ar pats miestas, kaip politinės valios darinys, pasirengęs priimti tokį iššūkį, ar jam užteks kūrybinio intelekto?

AR BETONUOSIM KURŠIŲ NERIJOS KRANTUS?

Socialiniu apsektu koncepcijos variantas Nr. 1 (beje, šis aspektas miesto raidos studijoje kažkodėl nenagrinėjamas) yra saugiausias: nes įgyvendinant variantą Nr. 2, visa pietinė Klaipėdos dalis su visais gyventojais yra paverčiama amžiams uosto įkaitu, industrinės teritorijos dalimi, užkertant bet kokias patogaus, saugaus, su išvystytomis poilsio ir rekreacijos zonomis miesto vystymo galimybes, sunaikinamos jau dabar egzistuojančios rekreacinės zonos. Savivaldybė, siūlydama šį variantą, iš esmės atiduoda pietinę miesto dalį uostui, taip apsaugodama privilegijuotą šiaurinė dalį.

Ir kas labai svarbu, gal net svarbiausia, koncepcijos variante Nr. 1 teikiami perspektyvinio Klaipėdos miesto vystymo pasiūlymai yra palankūs gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo užtikrinimui: nesunaikinama Melnragė, nesunaikinama Kiaulės nugara, išvengiama agresyvaus poveikio Kuršių nerijai.

Ir dar; aš asmeniškai noriu uostą matyti, girdėti ir jausti, kaip Lietuvos ekonomikos širdį, varinėjančią mūsų keliais ekonominį kraują – krovinius. Lietuva nebeturi savo laivyno, tad uostas yra ir vieninteliu garantu, kad Lietuva yra ir išliks jūrine valstybe.

NETIKIU LIBERALAIS

Ir dar: netikiu liberalais, nes pažįstu juos, kaip nuluptus. E. Gentvilas, kaip uosto vadovas, pasiskelbė, kad Šventojoje bus aptarnaujami mažieji pramoginiai ir žvejybiniai laivai. Uosto akvatorija buvo išvalyta, pagilinta, įrengti inžineriniai tinklai ir plaukiojančios prieplaukos, sumokėta už iškasto grunto sandėliavimą. Iš viso išmesta į balą, tiksliau, šiuo atveju – į jūrą, 4,8 milijono litų. Negana to, neveikiančio uosto direktore paskirta E. Gentvilo dešiniąja ranka vadinama Airida Čėsnienė per trejus metus susišlavė 400 tūkstančių litų atlyginimo. Uostas veikė kelias dienas, o direktorė atlyginimą gavo 3 metus.

Todėl klausimas – kam naudingas savivaldybės siūlomas, su visuomene nederintas ir nediskutuotas, bendrojo plano keitimas – atviras.

 

 

Skaityti straipsnį

933

KVAILA IR NEPATYRUSI BUVAU…

Darbas Klaipėdos taryboje

balandžio 10, 2017

2016-ŲJŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Esu frakcijos „Puteikis Plius“ Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje pirmininkė. Dirbu taryboje vadovaudamasi frakcijos veiklos programa, kurios pagrindiniai principai yra atvirumas rinkėjams ir atsiskaitomumas, tik skaidrių, viešai aptartų, į darnią ateitį orientuotų sprendimų priėmimas; Klaipėdos, kaip urbanistinės struktūros, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir gyvena, augina vaikus, ilsisi, plėtra, pagal aiškią programą, kurią patvirtina miesto bendruomenė atvirai svarstydama, diskutuodama ir siūlydama geriausius variantus. Remdamasi šia programa ypatingai didelį dėmesį skyriau bendruomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą: kartu su skirtingomis miesto bendruomenėmis tariuosi prieš priimdama sprendimus, kartu aptariami jau priimti tarybos sprendimai, siunčiau pranešimus spaudai, stengdamasi viešinti priimamus sprendimus ir siūlyti problemų sprendimo būdus.

Taryboje dirbu Kultūros, švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetuose, Neįgaliųjų reikalų taryboje, Narkotikų kontrolės komisijoje, Nuolatinėje komisijoje Reglamentui rengti ir koreguoti bei Antikorupcijos komisijoje.

Dalyvavau visuose tarybos (12) posėdžių ir komitetų, tarybų bei komisijų, kuriuose dirbu, posėdžiuose: 23 – Kultūros, švietimo ir sporto komiteto; 10 – Kontrolės komiteto posėdžiuose; 4 – Narkotikų kontrolės komisijos; 4 – Nuolatinės komisijos Reglamentui rengti bei koreguoti; 5 – Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiuose;5 – Antikorupcijos komisijos.

Daug dėmesio skyriau tam, kad būtų suformuota ir pradėtų veikti Antikorupcijos komisija. Kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, kad būtų sustabdyti Mero veiksmai, šaukiant Antikorupcijos komisijos posėdį ir inicijuojant neteisėtus šios komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimus. Meras, inicijuodamas tokius veiksmus pažeidė Komisijos nuostatas, kurios teigia: „Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Komisijos pirmininkas.“ Kadangi šios komisijos pirmininkas dar išrinktas nebuvo, todėl tokių veiksmų inicijavimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai apie tai.

Taip pat kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, prašydama užtikrinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatų dėl Antikorupcijos komisijos suformavimo ir veiklos vykdymo: „Nors nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, ši komisija dar nepradėjo savo veiklos, nes nėra patvirtinto komisijos pirmininko. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis savivaldybės tarybos merą koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų bei komisijų veiklą, bei atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra paskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, prašau įpareigoti Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską teikti šios komisijos pirmininko kandidatūrą artimiausiame tarybos posėdyje. Noriu Jus informuoti, kad Opozicijai priklausančios frakcijos jau antrą mėnesį nesulaukia mero prašymo teikti kandidatūras į minėtą postą. Tai leidžia manyti, kas įstatymas yra nevykdomas sąmoningai, stengiantis užvilkinti procedūras, siekiant, kad ši komisija neveiktų.“

Kreipiausi atviru laišku į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją dėl to, kad svarstant Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco elgesį Tarybos posėdžio metu – demonstratyviai knarkiant mano pasisakymo metu – į posėdį nebuvau pakviesta. Tokiu būdu, jos pirmininkė Aldona Staponkienė pati prisideda prie nepagarbos demonstravimo ir stiprina jau aukščiau minėtas patyčių taryboje tendencijas.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetui pateikiau svarstyti Vasaros koncertų estrados išsaugojimo klausimą. To dėka buvo sustabdytas jos naikinimas. Praeitų metų liepą kolegija pritarė savivaldybės administracijos siūlymui „modernizuoti“ Vasaros estradą: panaikinti žiūrovams skirtą dalį, vietoje jos „įrengiant“ … žolyną. Remdamasi daugiau nei 400 klaipėdiečių parašų po peticija „Dėl Klaipėdos vasaros estrados išsaugojimo“ pilnam šio klausimo aptarimui sukviečiau visas suinteresuotas puses: Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ bei Savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento atstovus, kartu su „Aukuru“ surengiau atvirą diskusiją dėl Vasaros koncertų estrados išsaugojimo. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šiuo klausimu.

Gavusi klaipėdiečio skundą dėl „Švyturio“ arenos repertuaro, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete, siūliau sutarties su koncesininku, valdančiu areną, pakeitimus.

Kartu su Kontrolės komiteto pirmininku Arūnu Barbšiu kreipiamės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl faktų, kurie buvo atskleisti Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos audito metu, tiriant savivaldybei teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumas.

Kreipiausi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sekretorių, ragindama, kad laikantis reglamento, Klaipėdos miesto savivaldybės komisijų ir tarybų posėdžiai būtų protokoluojami, o protokolai būtų publikuojami savivaldybės interneto svetainėje, nes kai kurių komisijų, komitetų ir tarybų posėdžių savivaldybės interneto svetainėje Kultūros ir meno tarybos paskutiniai protokolai buvo datuoti 2014 m., Sporto tarybos skiltyje apskritai nepateikiami jokie protokolai Kartu su Kultūros sk. darbuotoja Raimonda Mažoniene siūliau įdiegti automatizuotą sistemą,, kad, kad Avilyje užregistruotas visuomeninės tarybos protokolas automatiškai atsirastų miesto tarybos skiltyje.

Surinkau medžiagą apie Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neatitikimą LR higienos normoms, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai. Po šių veiksmų savivaldybės administracija pradėjo spręsti iš esmės šį klausimą.

Bendradarbiaudama su visuomenine Klaipėdos kultūros paveldo komisija ir gyventojais, kurių interesai tiesiogiai pažeidžiami, kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrą, Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą dėl Bastionų gatvės nutiesimo ir Bastionų tilto finansavimo. Pasiūliau:

  1. stabdyti neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą ir neskirti Klaipėdos miesto savivaldybei numatomos 6 mln Eur tilto ir 2,5 mln Eur aplinkinių gatvių pertvarkai iš ES struktūrinių fondų ar LR lėšų. Jas nukreipti pagrindinės Lietuvos vyriausybės numatomų 2014-2020 m. ES investicijų krypčių Lietuvoje (inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimas, verslo konkurencingumas, švietimas, užimtumas ir skurdo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas) vystymui – šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui.
  2. Inicijuoti specialiųjų tarnybų tyrimą dėl Klaipėdos politikų Artūro Šulco ir Simono Gentvilo lobistinės veiklos galimai neteisėtai proteguojant UAB „ŠBTF“ (Šiaulių banko turto fondas) patikrinimo ir privačių bei tarnybinių interesų supainiojimo žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g.8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano, Bastiono gatvės ir naujojo tilto projektavimo atžvilgiu.

Taip pat parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šia tema.

Pateikiau sprendimo projektą, siūlantį panaikinti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Tauralaukio progimnazija būtų iškeliama į naujai statomos mokyklos Kretingos g. (prie Žolynų gyvenamojo kvartalo esančiame žemės sklype) pastatą ir kuriam nepritaria mokyklos taryba bei greta esančios bendruomenės. Surengiau šio klausimo svarstymą su mokyklos ir vietos bendruomene Kultūros, švietimo ir sporto komitete.

Kreipiausi į Lygių galimybių kontrolės tarnybą dėl vicemero Artūro Šulco pasisakymo posėdžio metu, prašydama ištirti, ar Artūro Šulco pasakymas nediskriminuoja tam tikros gyventojų grupės, atitinkančios davatkos apibūdinimą, pagal lytį, pagal amžių, pagal religinius įsitikinimus, pagal šeimyninę padėtį ir socialinę (turtinę padėtį).

Kreipiausi į VTEK-ą,  prašydama ištirti, ar Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, kartu su žmona rengdamas Klaipėdos pilies džiazo festivalį.                  Oficialus festivalio tinklalapis tuo metu (2016 06 22) http://jazz.lt/festival/kontaktai,98.html rodė, kad minėta asociacija veikia tuo pačiu adresu – Molo 26, kur gyvena ir mero šeima. Čia pateikiamas ir mero mobilusis telefonas. Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų paviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Prašiau ištirti, ar Vytautas Grubliauskas, priimdamas sprendimus pirmenybė teikiama viešiesiems interesams, ar užtikrinamas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, ar nepažeidžia Vytauto Grubliausko elgesys prievolių, kurias nustato ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas:

1.Teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

  1. Nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.
  2. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Kreipiausi atviru laišku į Liberalų sąjūdžio pirmininką Remigijų Šimašių, Vytautą Grubliauską ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių dėl Klaipėdos mero džiazo festivalio finansinės ataskaitos paviešinimo. Nei vienas iš šių asmenų man atsakymo neatsiuntė.

Teikiau pasiūlymus:

  1. 2016-2018 m. strateginio veiklos plano pakeitimui: siūlau išbraukti iš Kūno kultūros ir sporto plėtros programos (Nr. 11) pakeitimą dėl finansavimo apimties padidinimo šiai priemonei 2017 m. 1673.1 tūkst. Eur (finansavimo šaltinis SB), susijusį su tuo, kad vykdant Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybos viešojo pirkimo procedūras pirkimo paaiškėjo, kad tam, kad būtų galima pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, reikalinga padidinti projekto vertę iki 15.823.003,02 Eur ir svarstyti jį atskiru klausimu.

Kilus Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio, įtariamo neteisėtu praturtėjimu, skandalui, siūliau pasekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu ir kreiptis dėl minėto viešojo pirkimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašant patikrinti pateiktų kainų ir viešojo pirkimo procedūrų teisingumą ir teisėtumą, ryšium su tuo, kad ir šiame konkurse, kaip ir Vilniaus baseino, dalyvauja MG Baltic priklausančios įmonės, kurios, kaip įtariama yra tiesiogiai susijusios su buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio neteisėtu praturtėjimu. Yra tikimybė, kad atlikus patikrinimą, galimai sumažėtų pasiūlymų kainos ir nereikėtų skirti papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto.

  1. Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) priemonei „Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimas“ įgyvendinti panaudojus KVJUD lėšas, sutaupytas lėšas 113 tūkst. skirti Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų infrastruktūros ir veiklos sutvarkymui taip, kad jos atitiktų higienos normas, minėtą sumą perkeliant į Ugdymo proceso užtikrinimo programą (Nr. 10).
  2. Priimti protokolinį pavedimą, pavedant Klaipėdos miesto tarybos Antikorupcijos komisijai atlikti savivaldybės administracijos teikiamo Tarybai Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo projekto antikorupcinį vertinimą.
  3. Į Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. veiklos planą įtraukti audito atlikimą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“; Prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų dalinio finansavimo programos; Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakų sportinės veiklos programų dalinio finansavimo programos; BĮ Klaipėdos miesto sporto klube „Viesulas“.
  4. Savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei

savivaldybės veiklos auditą, teikti išvadas dėl audito rezultatų. Svarstyti savivaldybės kontrolieriaus teiktos Savivaldybės tarybai išvados dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.

  1. Muzikos mokyklų bei menų gimnazijų moksleiviams, pateikusiems tai įrodantį dokumentą, taikoma 100 proc. nuolaida bilietams.
  2. Nedidinti KKC parodų kainų, neskirstyti parodų į vietines, respublikines ir pasaulinės reikšmės.
  3. Iki Jūros šventės rasti galimybes įrengti neįgaliesiems skirtus tualetus Jūros šventės metu, taip užtikrinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją.
  4. Siūliau uždrausti papildomų prekybos alkoholiu vietų atsiradimą Jūros šventės ir visų renginių, kuriems naudojamas bent vienas Euras viešųjų lėšų: savivaldybės, Kultūros tarybos ar ministerijų biudžeto. Tą patį draudimą siūlyti taikyti ir reprezentaciniams festivaliams (tarp jų – ir mero žmonos Džiazo festivaliui) bei renginiams, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.
  5. Tarybos veiklos reglamente netaikyti tarybos nariams neteisėtų „elgesio Taryboje taisyklių“, varžančių Tarybos narių teises, nes jos skirtos reglamentuoti tarybos posėdžio svečių, o ne tarybos narių elgesį, o to Vietos savivaldos įstatymas nenumato.
  6. Taip pat siūliau išbraukti neapibrėžtas, neaiškias, pirmininkaujančio interpretacijai paliekamas nuostatas. Abu šie mano pasiūlymai buvo priimti.
  7. Klaipėdos miesto tautinių mažumų taryba galėtų ne tik atstovauti tautinių mažumų interesams, vykdyti konsultanto ir eksperto funkcijas, spręsti strateginius bei kitus miesto tautinių bendrijų klausimus.
  8. Pateikiau pasiūlymą dėl Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, kurio esmė yra ta, kad pati ugdymo įstaiga, suderinusi su įstaigos taryba galėtų lanksčiai, pagal poreikius, paskirstyti 9 ugdymo valandas. Šis pasiūlymas parengtas bendradarbiaujant su lopšelio-darželio „Želmenėlis“ profsąjunga. Šis pasiūlymas iš pirmo karto nebuvo patvirtintas, tačiau jis buvo įtrauktas į sprendimo pataisas, kurias 2017 03 30 teikė pati savivaldybės administracija ir šis pasiūlymas buvo patvirtintas.
  9. Teikiau pasiūlymą, kad Etikos komisijos posėdžiai būtų atviri.

 

Taip pat, siekdama, kad būtų sutvarkyta perėja Liepų g., rašiau 2 kartus eiliuotus prašymus miesto Ūkio departamento direktoriui L. Dūdai. Ieškodama būdo, kaip priversti dirbti ir vykdyti pažadus, ėmiausi politinės ironijos, gal net satyros

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau

 

Kvaila ir nepatyrusi buvau,

Kai pernai vienu vyru patikėjau:

Jis sakė man: “Aš viską padarau,

Aš jau tikrai nelaidau žodžių vėjui”.

 

Tikėjau aš Dūda, šventai tikėjau,

Ir jo žadėtojo pavasario meldžiau:

Tu saulės spinduliais apšvieski perėją –

Ją pamatyti miesto valdžiai bus lengviau.

 

Nors valdininkas panašus į tikrą vyrą buvo,

Bet bėgo mėnesiai – septyni jau –

Gal perėjai skirti dažai uždžiūvo,

Kad jokio “zebro” aš toj vietoj nematau.

 

Ir ženklas, pasislėpęs už liepaitės,

Nes jam baugu matyti, kaip vaikai

Per pilką grindinį žingsniuoja bailiai –

Ei, ei, vairuotojau, ar perėją matai?

 

Prašau nuolankiai valdininko Dūdos:

Surasti laiko ir dažų baltų

Žymėti perėjai, taip pat ištraukti ženklą

Iš liepos besiskleidžiančios šakų …

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau…

 

Dalyvavau mokymuose, skirtuose Savivaldybių tarybų nariams.

 

Teikiau paklausimus, susijusius su aukščiau minėtais ir kitais su gyventojų interesais ir tarybos nario veikla susijusiais klausimais Savivaldybės administracijai, Visuomenės sveikatos centrui, Mero ir tarybos sekretoriatui, Ministrui pirmininkui, VTEK-ui, Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms.

 

Inicijavau Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų  nominaciją „Nikės plunksna“, kuri Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse  įteikta žurnalistui, aktyviausiai ginančiam viešąjį interesą.

 

Skaityti straipsnį

831

AR SKAIDRUS FESTIVALIŲ FINANSAVIMAS?

Darbas Klaipėdos taryboje, Kultūros, švietimo ir sporto komitete

vasario 21, 2017

Asociatyvinė nuotrauka: Sauliaus Vaitiekūno instaliacijos „Debesys“ fragmentas

 

Šiais pasiūlymais sukonkretinama Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo tvarka, tikslinant paraiškų teikimo būdą, ekspertų skyrimo tvarką, keičiant sprendimo objektą – Reprezentacinį festivalį – į Reprezentacinį renginį, tokiu būdu sudarant lygias sąlygas dalyvauti šiame konkurse kitiems šiame apraše nurodytoms sąlygoms atitinkantiems kultūros ir meno renginiams. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, siūlau, kad lėšos Klaipėdos miesto reprezentaciniams renginiams būtų skiriamos ne Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o  tarybos sprendimu. Taip pat, siekiant nesieti kultūros su alkoholio vartojimu, siūlau, kad nebūtų įtraukiami į Reprezentacinių renginių sąrašą renginiai, kurių metu atsiranda papildomos prekybos alkoholiu vietos. Ženkliai didinant finansavimo ribas, neatsakinga palikti tą patį, skaidrumo stokojantį aprašą, sulaukusį daug kritikos iš Klaipėdos kultūros bendruomenės. Toks aprašas nepanaikina galimų korupcijos apraiškų, kai projektus ekspertuoja ir juos teikiantys asmenys ir patys Kultūros ir meno tarybos nariai.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/reprezentaciniams-festivaliams—daugiau-pinigu-1533052

Savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos

2010 m. liepos 29 d.

sprendimu Nr. T2-196

 

2014 m. kovo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-73 redakcija

 

REPREZENTACINIO KLAIPĖDOS MIESTO KULTŪROS RENGINIO FESTIVALIO STATUSO SUTEIKIMO IR JO DALINIO FINANSAVIMO IŠ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo Klaipėdoje rengiamiems tęstiniams festivaliams kultūros renginiams kriterijus, projektų svarstymo ir vertinimo bei jų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už jas reglamentaciją.
  2. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti didžiųjų, miesto įvaizdžiui svarbių Klaipėdos festivalių kultūros renginių ilgametį ilgalaikį dalinį finansavimą. Tai leistų siekti kokybiško jų tęstinumo bei skatintų naujų idėjų, raiškos formų atsiradimą ir raidą.
  3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

                      Kultūros renginys – vieša, iškili meninė–kultūrinė muzikos, šokio, teatro, dailės, kino ar kitų meno rūšių šventė (festivalis, tarptautinis konkursas, paroda ar kita meno raiškos forma), skatinanti nacionalinės kultūros vyksmą Klaipėdoje ir Lietuvoje. didelis, iškilmingas kultūros renginys.

Reprezentacinis – turintis didelę reikšmę miesto įvaizdžiui ir (arba) meninio žanro bei nacionalinės kultūros vystymuisi.

Projektas – laike apibrėžta kryptingos veiklos priemonių visuma, kurios tikslas – suteikti kultūros paslaugą arba sukurti kultūros produktą, skirtą visuomenės kultūriniams, meniniams ir švietėjiškiems poreikiams įgyvendinti.

Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

  1. Reprezentacinio festivalio kultūros renginio statusas gali būti suteikiamas Klaipėdoje rengiamiems tęstiniams renginiams, kurių tikslas – Klaipėdos bendruomenei pristatyti, skleisti ir populiarinti aukšto meninio lygio (kokybišką) Klaipėdos, Lietuvos ir užsienio šalių profesionalųjį bei mėgėjų meną.
  2. Šio Tvarkos aprašo vykdytojai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija), biudžetinės valstybės ir savivaldybės kultūros įstaigos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą.
  3. Šio Tvarkos aprašo įgyvendinimą prižiūri Savivaldybės administracijos direktorius (arba jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo administravimo subjektas) ir atsiskaito Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (toliau – Taryba) jos reglamento nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

REPREZENTACINIO KULTŪROS RENGINIO FESTIVALIO STATUSO SUTEIKIMAS

 

  1. Paraiškas dėl reprezentacinio miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo renginiui Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriui (toliau – Kultūros skyrius) gali teikti tik kultūros ir (arba) meno renginius organizuojantys juridiniai asmenys (toliau – organizatoriai), taip pat ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių teikiamas festivalis kultūros renginys įvyko ne mažiau nei 3 kartus.
  2. Organizatorių paraiškos dėl jų kultūros renginio festivalio įtraukimo į rekomenduojamų reprezentacinių miesto festivalių sąrašą pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą formą priimamos, Savivaldybės administracijai paskelbus informaciją (skelbimą) apie jų priėmimą savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt ir viename iš Klaipėdos dienraščių.
  3. Skelbime nurodoma:

9.1. paraiškų priėmimo laikas;

9.2. paraiškų pateikimo būdas;

9.2. paraiškas priimantis skyrius;

9.4. kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas;

9.5. kita reikalinga informacija.

  1. Kartu su paraiška privaloma pateikti:

10.1. organizatoriaus registravimo pažymėjimo kopiją;

10.2. organizatoriaus įstatų (nuostatų) kopiją;

10.3. pastarųjų metų viešųjų ryšių programos aprašymą;

10.4.  pastarųjų metų festivalio finansavimo šaltinių ir lėšų suvestinę;

10.5. pastarųjų metų analizę, kiek renginys festivalis prisidėjo prie verslo ir turizmo plėtros mieste (t. y. kiek jis naudojosi miesto viešbučių, maitinimo įmonių, transporto ir pan. paslaugomis).

  1. Paraiškos teikiamos užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti nurodyta: „PARAIŠKA“ ir pareiškėjo pavadinimas ir adresas. Paraiškos iki kvietime nurodyto termino pabaigos turi būti pateiktos naudojantis tik pašto pasiuntinių teikiamomis paslaugomis (paraiška laikoma pateikta laiku, jei ant voko nurodyta pašto antspaudo data ar paraiškos įteikimo pasiuntiniui data yra ne vėlesnė nei paskutinė paraiškų pateikimo diena) Kitais būdais pristatytos ir (arba) kitais nei skelbime nurodytais adresais pateiktos arba po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nepriimamos ir nevertinamos. 
  2. Siekiant užtikrinti paraiškų vertinimo skaidrumą ir pareiškėjų lygiateisiškumą, paraiškų taisymas, tikslinimas, pildymas ar papildomas dokumentų teikimas pareiškėjų iniciatyva po jų pateikimo yra negalimas, išskyrus aritmetinių klaidų taisymą, pažymų ir kitų dokumentų, dėl kurių išdavimo buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas ar kitas įstaigas ir kurių atsakymas nebuvo gautas teikiant paraišką. Paraiškoje nurodyta informacija apie projekto veiklą ir projekto sąmata po paraiškos pateikimo netaisomos. 
  3. Paraiškos nesvarstomos, jei jos užpildytos netvarkingai, pateiktos pasibaigus Savivaldybės administracijos nustatytam paraiškų priėmimo laikui, neatitinka konkursui keliamų reikalavimų, jeigu nepateikti visi būtini dokumentai, nurodyti 10 punkte.
  4. 123. Reprezentacinių Klaipėdos miesto kultūros renginių festivalių sąrašą, atsižvelgdama į ekspertų vertinimus, Kultūros ir meno tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – KMT) teikimu trejiems metams tvirtina Taryba.
  5. Ekspertų atrankos yra vykdomos viešojo konkurso būdu (toliau – Konkursas), vadovaujantis kultūros ir meno sričių atstovavimo įvairovės principu.
  6. Ekspertai – tai specialistai, turintys atitinkamos kultūros ir meno srities darbinės, mokymo ar vertinimo patirties bei specialiųjų tos srities žinių, įgūdžių ir kompetencijos. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, KMT nariai ir savivaldybės administracijos darbuotojai.
  7. Asmuo, pageidaujantis dalyvauti Konkurse, turi atitikti šiuos reikalavimus:

16.1. turėti specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos bei patirties kultūros ir meno srityje;

16.2. išmanyti ir sekti Lietuvos kultūros ir meno tendencijas bei prioritetus;

16.3. būti nepriekaištingos reputacijos.

  1. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius 5 metus buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
  2. Konkursas paprastai vykdomas kas dveji metai spalio–lapkričio mėnesiais. Atsiradus poreikiui papildyti trūkstamą Ekspertų skaičių (dėl spręstinų klausimų ir (ar) gautų dokumentų skaičiaus, jų pobūdžio ir pan.), KMT sprendimu gali būti skelbiami papildomi konkursai.
  3. Apie vykdomą (-us) Konkursą (-us) skelbiama savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt. Skelbime nurodoma kokios (-ių) kultūros ir meno srities (-čių) ekspertų ieškoma, galutinė data, iki kurios turės būti sudaryta ekspertų duomenų bazė, ir kita svarbi su konkursu susijusi informacija. Atrankos vykdymui paprastai nustatomas 35 dienų terminas.
  4. 20. Asmuo, norintis dalyvauti konkurse (toliau – Pretendentas), per 15 darbo dienų nuo Konkurso paskelbimo dienos savivaldybės Kultūros skyriui privalo pateikti:

20.1. užpildytą pretendento anketą;

20.2. asmens tapatybę, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;

20.3. gyvenimo aprašymą (laisvos formos).

  1. Pretendentas taip pat gali pateikti jam suteiktą (-as) atitinkamoms kultūros ir meno sritims atstovaujančių asociacijų, sąjungų ar bendruomenių rekomendaciją (-as), į kurią (-as) KMT gali atsižvelgti papildomai skirdamas balus (nuo 1 iki 5 balų).
  2. Pretendentas nurodytus dokumentus gali pateikti elektroniniu paštu, asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku savivaldybės Kultūros skyriui. Atsakingas Kultūros skyriaus darbuotojas teisę paprašyti šių dokumentų originalų.
  3. Pretendentų dokumentus posėdžio metu nagrinėja, vertina ir sprendimą dėl Pretendento atitikties ar neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams priima KMT. Tuo atveju, kai Pretendento pateikta informacija yra nepakankama ar neaiški, KMT gali nuspręsti ją tikslinti (prašyti darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijų ir pan.), atidėdamas galutinio sprendimo dėl Pretendento atitikties į ekspertus priėmimą. Toks Tarybos narių sprendimas įforminamas posėdžio protokolu.
  4. Priėmus sprendimą tikslinti Pretendento pateiktą informaciją, susirinkimo sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo kreipiasi į Pretendentą dėl duomenų patikslinimo. Patikslintus duomenis Pretendentas privalo pateikti Kultūros ir meno tarybos sekretorei elektroniniu paštu per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl informacijos patikslinimo dienos. Gavusi patikslintą informaciją, sekretorė ją teikia artimiausiam Kultūros ir meno tarybos posėdžiui. Nepateikus patikslintų duomenų per nustatytą terminą, laikoma, kad Pretendentas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti Konkurse.
  5. Pretendentų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, tinkamumą būti Ekspertais individualiai įvertina visi KMT posėdyje dalyvaujantys nariai, atsižvelgdami į Pretendentų dalykines savybes, turimą patirtį kultūros ir meno srityje bei specialiąsias žinias ir įgūdžius. Pretendentams skiriami balai nuo 1 iki 10 balų (blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų).
  6. Kiekvienam Pretendentui skirti individualūs įvertinimai yra susumuojami ir dalijami iš Kultūros ir meno tarybos posėdyje dalyvaujančių narių skaičiaus, taip gaunant Pretendento įvertinimo balų vidurkį. Esant šio Aprašo 21 punkte nustatytoms sąlygoms, Kultūros ir meno tarybos posėdyje sprendžiama dėl papildomo balo skyrimo, kuris (jeigu skiriamas) yra pridedamas prie Pretendento įvertinimo vidurkio, taip gaunant Pretendento bendrą konkursinį balą. Konkursą laimėjusiais laikomi tie Pretendentai, kurių bendras konkursinis balas yra ne mažesnis kaip 5 balai.

27.Visi Konkursą laimėję Pretendentai KMT sprendimu įtraukiami į reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio ekspertų duomenų bazę.

  1. Ekspertų kadencijos trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 metai.
  2. Kultūros ir meno tarybos sekretorė per 5 darbo dienas po nutarimo priėmimo elektroniniu paštu informuoja Pretendentą apie jo įtraukimą ar neįtraukimą į ekspertų duomenų bazę.
  3. Ekspertų duomenų bazė yra saugoma savivaldybės Kultūros skyriuje.
  4. Ekspertas iš ekspertų duomenų bazės yra išbraukiamas:

31.1. Eksperto prašymu;

31.2. KMT nustačius, kad Eksperto teikiamos paslaugos yra netinkamos, ir priėmus sprendimą dėl jo išbraukimo iš Tarybos ekspertų duomenų bazės.

  1. Ekspertai parenkami, atsižvelgiant į gautas paraiškas ir jose pateiktus festivalių meno žanrus. Ekspertus parenka KMT nariai kartu su Kultūros skyriumi. Ekspertų sąrašą ir jų darbo taisykles įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius;
  2. Ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tas pats asmuo negali būti skiriamas ekspertu daugiau kaip du kartus iš eilės.
  3. Vieną paraišką vertina nelyginis ekspertų skaičius (ne mažiau 5). KMT gali pritarti arba nepritarti vieno arba abiejų ekspertų vertinimams.
  4. Prieš priimdama sprendimą KMT atlieka ekspertų sprendimų vertinimą. KMT gali:

33.1 pritarti ekspertų vertinimo rezultatams, arba

33.2. priimti kitokį nei ekspertų rekomenduotas sprendimas.

  1. 34. Kitoks nei ekspertų rekomenduotas sprendimas gali būti priimamas tik po diskusijos su jį rengusiais ekspertais. Projektus vertinę ekspertai turi teisę stebėti sprendimo priėmimo procedūrą.
  2. 151. 35 Jeigu KMT narys yra reprezentacinio kultūros renginio festivalio vardui gauti paraišką pateikusios organizacijos vadovas ar narys, arba dalyvauja įgyvendinant renginį festivalį, jis privalo nusišalinti nuo visų sprendimų, svarstant visų reprezentacinių renginių festivalio statuso suteikimo ir dalinio finansavimo klausimus.
  3. 152. Jeigu dėl nusišalinimo procedūros (žr. 151 35 punktą) KMT posėdyje nesusidaro kvorumas, klausimus dėl reprezentacinio kultūros renginio reprezentacinio festivalio statuso suteikimo ir dalinio finansavimo sprendžia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta 7 narių komisija, į kurios sudėtį įeina likusieji KMT nariai ir Savivaldybės administracijos atstovai.
  4. 16. Ekspertai kultūros renginius festivalius vertina balais nuo 1 iki 5 (kur 5 – didžiausias rodiklis) pagal šiuos kriterijus:
  5. 16. 1. kultūros renginio festivalio meninė kokybė: jo reikšmė vystant ir puoselėjant konkrečią meno sritį ar žanrą ir/arba nacionalinės kultūros tradicijas;

; 16. 37.2. kultūros renginio festivalio programoje inovatyvių sprendimų diegimas ir paieška;

  1. 16.3. kultūros renginio festivalio tarptautiškumas (jei tai yra tarptautinis renginys) arba reikšmė Lietuvos kultūrai (jei tai yra respublikinis renginys): užsienio ar Lietuvos institucijų, įstaigų, organizacijų, pavienių menininkų įtraukimas į vyksmą;
  2. 37.4. kultūros renginio festivalio edukacinės programos;
  3. 16. 5. kultūros renginio festivalio prieinamumas lankytojams, žiūrovams, klausytojams: darbas su tiksline auditorija;
  4. 37.6. kultūros renginio festivalio žinomumas regioniniu, respublikiniu, tarptautiniu lygiu: viešųjų ryšių apimtis;
  5. 16. 7. kultūros renginio festivalio papildomų finansavimo šaltinių kiekis ir santykis;
  6. 37.8. kultūros renginio festivalio indėlis, sudarant palankias sąlygas turizmo ir verslo plėtotei.

17 38. Kultūros renginys Festivalis gali būti pripažintas reprezentaciniu miesto renginiu festivaliu, jei surenka ne mažiau kaip 54 balus (maksimalus įvertinimas – 8 kriterijai x maks. 5 balai x 2 ekspertai = 80).

  1. 39. Į reprezentacinių renginių festivalių sąrašą gali būti įtraukti tos pačios meno srities festivaliai (pvz., muzikos, dailės, teatro ir kt.), bet negali būti įtraukti du to paties meninio žanro renginiai festivaliai (pvz., chorinės muzikos, operinės muzikos, fotografijos ir pan.). Susidarius situacijai, kai ekspertai reprezentacinį statusą rekomenduoja suteikti dviem to paties meninio žanro festivaliams, galutinį sprendimą priima KMT.

19.40. Į reprezentacinių renginių festivalių sąrašą trejų metų laikotarpiui gali būti įtraukti ne daugiau kaip 8 festivaliai.

  1. Į reprezentacinių renginių sąrašą negali būti įtraukiami renginiai, kurių metu atsiranda papildomos alkoholio pardavimo vietos.

 

III SKYRIUS

REPREZENTACINIŲ RENGINIŲ FESTIVALIŲ FINANSAVIMAS

 

20.42. Reprezentacinio renginio festivalio statusą gavusiam renginiui festivaliui trejiems metams užtikrinamas atitinkamas dalinis finansavimas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete patvirtintų asignavimų.

  1. 43. Lėšų poreikis reprezentaciniams renginiams festivaliams iš dalies finansuoti kasmet numatomas, rengiant ateinančių metų biudžetą, atsižvelgiant į KMT rekomendacijas. Lėšų poreikį tvirtina Kultūros, švietimo ir sporto komitetas. Pirmais metais KMT rekomenduoja skirti lėšas pagal paraiškoje pateiktą sąmatą. Antrais ir trečiais metais – atsižvelgiant į pateiktą praėjusių metų festivalio ataskaitą ir į paraišką reprezentacinio renginio festivalio daliniam finansavimui iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurioje pateiktas trumpas ateinančių metų festivalio aprašymas bei patikslinta jo sąmata. Jei reprezentacinis renginys vyksta kas dveji metai, būtina numatyti jo finansavimą pagal pateiktą patikslintą sąmatą renginio pasirengimui tais metais, kai jis nevyksta.
  2. Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentacinių festivalių, kurių vykdytojai yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, daliniam finansavimui galima skirti nuo 25 tūkst. Lt iki 70 tūkst. Lt. Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms reikalingos lėšos numatomos, skiriant asignavimus jų veiklai ir atsižvelgiant į įstaigų pateiktus skaičiavimus.
  3. 44. Vienam Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentaciniam renginiui festivaliui iš savivaldybės biudžeto skiriama nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur.

23.45. Iš savivaldybės biudžeto skirtų asignavimų  reprezentacinių renginių festivalių administracinių išlaidų dydis sąmatoje negali būti didesnis nei 10 proc. lėšų sumos, o nenumatytų išlaidų dydis – didesnis nei 3 proc. lėšų bendros sumos, skirtos renginiui įgyvendinti. Šis punktas netaikomas biudžetinėms įstaigoms.

  1. 46. Renginių Festivalių lėšų dydis, skirtas dalyvių maitinimui, negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ nustatytų sumų.
  2. 47. Renginiui Festivaliui skirtos lėšos negali būti naudojamos:
  3. 47. 1. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui;
  4. 25. 47. dalyvavimo įvairių asociacijų veikloje išlaidoms padengti;
  5. 25. 47. kitiems projektams įgyvendinti.
  6. Klaipėdos miesto reprezentaciniams festivaliams, kurių vykdytojai yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, lėšos skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Su jais kasmet sudaromos sutartys dėl festivalio dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų;
  7. 48. Klaipėdos miesto reprezentaciniams renginiams festivaliams lėšos skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tarybos sprendimu. Su renginių festivalių vykdytojais, kurie yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, kasmet sudaromos sutartys dėl renginio festivalio dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų.
  8. 49. Sutartis nesudaroma, jeigu organizacija nepateikia dokumentų, įrodančių, kad projekto įgyvendinimui turi ne mažiau kaip 30 procentų lėšų iš kitų finansavimo šaltinių.
  9. 50. Organizatorių įsipareigojimai dėl renginio festivalio kokybės bei turinio ir atsiskaitymo už gautą dalinį finansavimą terminai ir tvarka reglamentuojami sutartyje.
  10. 51. Kiekvienų metų pabaigoje KMT, pasitelkusi ekspertus, peržiūri reprezentacinių miesto renginių festivalių sąrašą ir, esant pažeidimams, susijusiems su atrankos kriterijais ar nevykdant sutartinių įsipareigojimų, turi teisę teikti Tarybai siūlymą išbraukti renginį festivalį iš sąrašo.

 

IV SKYRIUS

SIEKIAMI REZULTATAI

 

  1. 30. 52. Patvirtinus šį Tvarkos aprašą:
  2. 52.1. bus sudarytas ir 3 metams Tarybos patvirtintas reprezentacinių miesto renginių festivalių sąrašas;
  3. 30. 52. bus koordinuojamas reprezentacinių renginių festivalių proporcingas išsidėstymas per metus, užtikrinamas kokybiškas jų tęstinumas ir ilgalaikis dalinis finansavimas;

30.3. organizatoriai, kurių festivaliams būtų suteiktas reprezentacinio festivalio statusas, lengviau gaus papildomų lėšų jiems įgyvendinti iš respublikinių ir tarptautinių fondų.

  1. 31. 53. Numatoma ilgalaikė perspektyva:
  2. 53.1. formuojamas Klaipėdos miesto, kaip reikšmingo kultūros centro su svarbiais miesto renginiais festivaliais, įvaizdis;
  3. 53.2. užtikrinamas kokybiškų kultūrinių paslaugų tiekimas, ugdomi įvairių gyventojų sluoksnių, amžiaus grupių kultūriniai poreikiai;
  4. 31. 53. užtikrinama nacionalinių ir tarptautinių kultūrinių ryšių plėtra;
  5. 53.4. skatinamos inovacijos tiek turinio, tiek valdymo srityse, naujų renginių festivalių ir švenčių formų, temų, idėjų atsiradimas;
  6. 53.5. didės renginių festivalių ir švenčių lankytojų, klausytojų, žiūrovų skaičius;
  7. 53.6. sudaromos sąlygos verslo ir turizmo plėtotei.

 

___________________________

 

 

 

 

Skaityti straipsnį

Liftas neįgaliesiems požeminėje perėjoje: patogumas ar absurdas?

Darbas Klaipėdos taryboje, Neįgaliųjų reikalų komisijoje

gruodžio 22, 2016

Ar norėtumėte neįgaliojo vežimėlyje penktadienio vakarą, gruodį įstrigti požeminės perėjos lifte kažkur tyruose Šilutės plente? Perspektyva mažiau nei viliojanti. Savivaldybės klerkai sako, kad bus telefono numeris. Lyg tai nuo jo šilčiau 🙂 Dar sako, kad liftus įrenginėja todėl, kad su nuovažom daug problemų – reikia barstyt. Keltuvų gi nereikia 🙂
Svarstant kitų metų strateginį planą, administracijos direktoriaus Budino paprašiau, kad šis projektas būtų peržiūrėtas ir suprojektuotos nuovažos vietoj lifto. Pažadėjo grįžti prie šio klausimo – seksiu. Tačiau sakė, kad ten mažai vietos nuovažai – greta Rimi parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė. Kalbėjausi šiandien ir su atsakingo savivaldybės skyriaus darbuotojais, klausiau jų nuomonės. Jie sakė, kad nieko blogo tas liftas – juk ten pramoninis rajonas, žmonių mažai, juolab – neįgaliųjų… Tai rodo, kad ta įranga niekada ir neveiks.

Pateikiu visu projektinius pasiūlymus: ir su nuovažom ir su liftais: vertinkim, diskutuokim, padėkim savivaldybei išrinkti geriausią variantą. projektinis-pasiulymasantras_kainos_variantaspirmas_kainos_variantaspasiulymai-pozemines-perejos-ties-silutes-pl-48trecias_kainos-variantas

 

 

Skaityti straipsnį

2301

Kaip liberalai norėjo mane su policija išvesdinti

Darbas Klaipėdos taryboje, Nuolatinėje komisijoje reglamentui rengti bei koreguoti

birželio 27, 2016

Rengiant Klaipėdos savivaldybės tarybos naująjį reglamentą, liberalai iš visų jėgų bandė prastumti mero nustatytas elgesio posėdyje taisykles, pažeidžiančias Vietos savivaldos įstatymą ir Konstituciją, kurioms nusižengus, tarybos narys būtų išvesdintas policijos. Ačiū Klaipėdos VPK, kuris argumentuotai atsakė, kad „Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi yra draudžiama savivaldybės tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose.“

Teikiau pasiūlymą, kad būtų išbraukti punktai dėl tarybos nario įspėjimo ir pašalinimo iš salės, nes jie prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui.


Esu dėkinga Klaipėdos Vyriausiajam policijos komisariato viršininkui Alfonsui Motuzui, į kurį kreipiausi, prašydama paaiškinti, kuo remdamasi policija galės mane išvesti iš posėdžio, jeigu aš netyčia, kalbėdama apie liberalų šunybes, juos įžeisiu arba jie nuspręs, kad mano kalbos žemina juos. Arba jie pamanys, kad aš trukdau posėdžiui (tokie punktai siekiant pašalinti Tarybos narį, buvo surašyti Reglamento projekte).

Alfonsas Motuzas atsakė:

„… manau, kad policijos pareigūnų veiksmai pašalinant iš posėdžių salės Tarybos narį vadovaujantis policijos įstatymu bus teisėti tik tais atvejais, kai bus gautas pranešimas apie tarybos nario daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą).

Vien ta aplinkybė, kad laikinai pašalintas iš posėdžio Tarybos narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, manau, kad nėra nei nusikaltimas nei administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Todėl vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais Tarybos reglamentas negali įpareigoti policiją vykdyti jai Įstatymuose nepriskirtų funkcijų.“

Nepavykus sutramdyti manęs, liberalai ieško būdų, kaip galima būtų užkišti gerklę miestelėnams, kurie iš „Klaipėdiečių tribūnos“ kalba apie tai, kas ne visada patinka valdantiesiems. Labiausiai stengiasi knarkimu posėdžiuoise pagarsėjęs vicemeras Artūras Šulcas, kuris siūlo likus pusmečiui iki rinkimų, neleisti pasisakyti toje tribūnoje net Seimo nariams. Šiaip tai labai keista, kad liberalai, užuot gynę pamatines žmogaus teises, stengiasi jas kuo labiau suvaržyti. Tai rodo, kad jie tik diskredituoja liberalizmą, o ne atstovauja jam.

Plačiau skaitykite:

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipedos-politiku-policija-neisvedines-1473210/

Skaityti straipsnį

1383

ŠVĘSKIME JŪROS ŠVENTĘ, O NE ALAUS!

Narkotikų kontrolės komisijoje

balandžio 28, 2016

                      Siūlau uždrausti papildomų prekybos alkoholiu vietų atsiradimą Jūros šventės ir visų renginių, kuriems naudojamas bent vienas euras viešųjų lėšų: savivaldybės, Kultūros tarybos ar ministerijų biudžeto. Tą patį draudimą siūlysim taikyti ir reprezentaciniams festivaliams (tarp jų – ir mero žmonos Džiazo festivaliai) bei renginiams, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.

               juros sv 5       Puikiai suprantu, kad tokiame alaus brogos gaivinamame mieste, kaip Klaipėda,  šiam  sprendimui valdančioji dauguma nebus palankiai nusiteikusi. Nežiūrint to, frakcija „Puteikis Plius“ rengia sprendimą, kuris draustų naujų prekybos vietų atsiradimą minėtų renginių uostamiestyje metu.

                    juros sv 4  Esu tikra, kad reikia pradėti kalbėti ir Klaipėdoje apie blaivią sąmonę šiandien, tikintis, kad bent po kelių metų politikai supras, kad renginys negali būti tapti dar viena alkoholio pardavimo galimybe. Jeigu būčiau meras, uždrausčiau steigtis naujoms alkoholio pardavimo vietoms bent pusės kilometru spinduliu aplink Rotušę. Nes nuo mero kabineto iki liūdnai pagarsėjusio „Kiss“ baro iš kurio paryčiais išėjęs jaunuolis nuskendo Pilies uostelyje – tik 20 metrų.

juros sv 6

Nuotraukos iš 2015 metų Jūros šventės atkarpoje nuo „Old Port“ viešbučio iki Pilies tilto.

Daugiau skaitykite:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/juros-svente-be-alaus-746561

Skaityti straipsnį

997

Vieneri metai su liberalais – atlaikiau. Ataskaita

Darbas Klaipėdos taryboje

kovo 31, 2016

Lengva nebuvo. Patyriau kasdienį spaudimą, melą, nenorą ir negebėjimą dirbti. Tuo vis dar stebiuosi. Tačiau raumenys tvirtėja.

Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos nare buvau išrinkta 2015 m. kovo 1 d. Kartu su kitais aktyviais visuomenininkais nusprendėme pasinaudoti Konstitucine teise – dalyvauti tiesiogiai sprendžiant savo miesto likimą, todėl susibūrėme į visuomeninį rinkimų komitetą ,,Puteikis Plius“. Kaip šio komiteto kandidatė dalyvavau tiesioginiuose mero rinkimuose.


Tarybos nario pareigas vykdyti pradėjau 2015 m. gegužės 7 d. Trys mūsų komiteto atstovai sudarėme opozicinę frakciją „Puteikis Plius“. Kaip šios frakcijos pirmininkė jau pirmajam tarybos posėdžiui parengiau ir pateikiau mūsų frakcijos veiklos programą, kurios pagrindiniai principai yra atvirumas rinkėjams ir atsiskaitomumas, tik skaidrių, viešai aptartų, į darnią ateitį orientuotų sprendimų priėmimas; Klaipėdos, kaip urbanistinės struktūros, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir gyvena, augina vaikus, ilsisi, plėtra, pagal aiškią programą, kurią patvirtina miesto bendruomenė atvirai svarstydama, diskutuodama ir siūlydama geriausius variantus. Remdamasi šia programa ypatingai didelį dėmesį skyriau bendruomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą: kartu su skirtingomis miesto bendruomenėmis tariuosi prieš priimdama sprendimus, kartu aptariami jau priimti tarybos sprendimai. Rengiau diskusijas aktualiais bendruomenei klausimais, siunčiau pranešimus spaudai, stengdamasi viešinti priimamus sprendimus ir siūlyti problemų sprendimo būdus.

Taryboje dirbu Kultūros, švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetuose, Neįgaliųjų reikalų taryboje, Narkotikų kontrolės komisijoje, Nuolatinėje komisijoje Reglamentui rengti ir koreguoti bei Antikorupcijos komisijoje.

Dalyvavau visuose tarybos (10) posėdžių ir visose komitetų, tarybų ir komisijų, kuriuose dirbu, posėdžiuose: dvylikoje Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžių; 9 Kontrolės komiteto posėdžiuose; viename Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje; 5 Nuolatinės komisijos Reglamentui rengti bei koreguoti posėdžiuose, 3 formaliuose ir 2 neformaliuose Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiuose. Antikorupcijos komisija pernai metais suformuota nebuvo ir neįvyko nei vienas jos posėdis.

Kartu su opozicine TS-LKD frakcija parengėme ir pateikėme Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Reglamento opozicijos variantą.

Kultūros, švietimo ir sporto komitete mano siūlymu buvo svarstomas darželių apmokėjimo tvarkos klausimas.

Neįgaliųjų reikalų komitete dirbau konferencijos „Negalios šviesa“ rengimo grupėje. Strateginiam darbo planui teikiau pasiūlymus Klaipėdos savivaldybės veiklos planui, mažinančius socialinę neįgalių žmonių fizinę ir psichologinę atskirtį, gerinantys jų integraciją:

  1. 1. Parengti specializuotą neįgaliųjų integracijos mieste planą pagal negalios pobūdį (fizinė, psichikos, proto ir t. t.), siekiant, kad visų savivaldybės įstaigų teikiamos paslaugos būtų prieinamos visiems neįgaliesiems. Šis planas turi apimti ne tik fizinę atskirtį patiriančius neįgaliuosius, bet ir kenčiančius nuo psichinės ar proto negalios.
  2. Mažinant neįgaliųjų atskirtį, visus Klaipėdos paplūdimius pritaikyti neįgaliesiems, o Neįgaliųjų paplūdimį įrengti kaip specializuotą paplūdimį, įrengiant jame papildomas priemones, padedančias neįgaliesiems (nuleidimo į vandenį įranga, priartintas tualetas su pandusu ir t. t.).

Taip pat teikiau pasiūlymą: „Siekiant įvertinti dabartinę situaciją, 2015 m. rugsėjį surengti bendrą išvažiuojamąjį Neįgaliųjų reikalų komiteto, ekspertų ir Ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdį Klaipėdos Neįgaliųjų paplūdimyje.

Mano pasiūlymai į strateginį planą nebuvo įtraukti, išvažiuojamasis posėdis taip pat nebuvo surengta.

Tarybai pateikiau keturis pasiūlymus:

„Puteikis plius“ vardu teikiau pasiūlymą sprendimo Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2015 metų II pusmečio veiklos programos patvirtinimo„ projektui dėl to, kad Kontrolės komitete būtų svarstomos nepriklausomų auditų išvados dėl bendrovių, kuriose Klaipėdos miesto savivaldybė valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, veiklos. Pasiūlymas buvo atmestas.

Pasiūlymą demokratizuoti visų Ugdymo ir Kultūros departamento kuruojamų komisijų bei tarybų nuostatus, įtvirtinant juose principą, kad pati visuomeninė taryba išsirenka pirmininką, kurį Meras privalo teikti Savivaldybės tarybai (be teisės atmesti). Kultūros, švietimo ir sporto komiteto prašymu koregavau šio departamento kuruojamų komisijų bei tarybų nuostatus. Tačiau ne visi pakoreguoti nuostatai buvo pateikti tarybai.

Teikiau pasiūlymą sprendimo projektui „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti tvarkos“. Ir šis pasiūlymas buvo tarybos priimtas: įvesti tolerancijos laiką,, kad apmokestintose vietose savo transporto priemones pastatę vairuotojai turėtų 10 minučių, per kurias jie galės pratęsti mokėjimą už parkavimą arba išvažiuoti iš mokamo parkavimo zonos.

Teikiau pasiūlymą sprendimo projektui ,,Dėl keleivių vežimo kainų patvirtinimo“. Siūliau  maršrutinių taksi kainą didinti nuo 70 centų iki 80 centų, remiantis 2003 m. Klaipėdos miesto administracinio teismo priimtu sprendimu Klaipėdos miesto viešojo transporto keleivių vežimo tarifus didinti proporcingai. Siūliau maršrutinių taksi keleivių vežimo bilieto kainą padidinti tiek pat, kiek ir didžiųjų autobusų – 15 procentų, t. y.: nuo 70 centų iki 80 centų, o ne 29 proc. – nuo 70 centų iki 90 centų. Didinimas 29 proc. prieštarauja Lietuvos Vyriausiojo administracinio tesimo išaiškinimui, kuriame teigiama, kad naujųjų tarifų kainodaros principai ir tikslai bei jų išraiška, apskaičiuojant tarifus, negali būti diskriminacinio ir neproporcingo pobūdžio maršrutinių taksi vežėjams: didinant miesto autobusų ir maršrutinių taksi kainų santykį, mažinamas maršrutinių taksi keleivių skaičius ir didinamas autobusų sektoriaus pajamų augimas. Nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2003 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.1-257/2003M bei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2003 spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A5-749-2003 išdėstė argumentus, kad kainodara turi būti proporcinga ir ekonomiškai pagrįsta, o jos tikslai – nediskriminaciniai atskiriems vežėjams ar grupėms. Šiam siūlymui iš dalies buvo pritarta.

Pateikiau 28 paklausimus: dėl tvarkos kiemuose pagerinimo, dėl kultūros įstaigų įkainių, dėl išvažiuojamojo Kultūros švietimo ir sporto komiteto posėdžio, dėl neveikiančio savivaldybės pašto, dėl informacijos apie kiemų asfaltavimą, dėl mero komandiruotės; dėl tarybos narių užmokesčio už laiką, praleistą posėdžiuose; paklausimą-prašymą savivaldybės administracijos direktoriui  dėl H. Manto g. 4 namo gyventojų patogumo ir patogesnių sąlygų verslo įmonių veiklai sudarymo. Detalesnis paklausimų pristatymas:

Kreipiausi į Merą, prašydama ir naikinti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sudarytus slaptus sandorius, išperkant privačių akcininkų akcijas, nes KRATC slapčia nuo visų – Mero, savivaldybės tarybos –  išpirkinėja privačių akcininkų akcijas už miestiečių pinigus, kuriuos jie sumokėjo kaip atliekų tvarkymo rinkliavą. Tam tikslui per dvejus metus iš klaipėdiečių buvo nuskaičiuoti 362 848 Lt. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šiuo klausimu.

Kreipiausi į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje dėl to, kad Antikorupcijos komisija būtų formuojama laikantis įstatymo nuostatų.

Teikiau paklausimą Merui dėl pažeidimų steigiant asociaciją Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupė (KIITVVG). Kadangi Mero atsakymas netenkino, kreipiausi dėl viešojo intereso gynimo į Klaipėdos apygardos  prokuratūrą. Surengiau spaudos konferenciją šiuo klausimu ir išplatinau pranešimą spaudai. Taip pat kreipiausi į LR Ministrą Pirmininką, prašydama įvertinti, ar nepažeidžiant VRM nustatytos tvarkos sudaryta VVG. Prokuratūra persiuntė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai.

Teikiau užklausą Vyriausybės atstovei dėl privačių sporto klubų finansavimo („Neptūnas“), pažeidžiant Europos komisijos de minimis taisyklę. Kadangi vyriausybės atstovės atsakymas netenkino, kreipiausi į LR Ministrą Pirmininką. Po mano kreipimosi Vyriausybėje buvo sudaryta darbo grupė šiam klausimui išsiaiškinti ir įvertinti, ar savivaldybė vykdo Konkurencijos tarybos išsiaiškinimą dėl neteisėtai skiriamų lėšų privatiems profesionaliems sporto klubams.

Teikiau paklausimą Vyriausybės atstovei apskrityje dėl Klaipėdos miesto tarybos sekretoriato darbo organizavimo, nes mero ir tarybos sekretorius Modestas Vitkus nesirūpino savalaikiu tarybos narių informavimu svarbiais jų veiklos klausimais. Pvz. – frakcijos nariai nebuvo laiku informuoti apie delegavimą frakcijos narių į komitetus.

Teikiau užklausą Vyriausybės atstovei Dėl Kultūros ir meno tarybos nuostatų.

Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriui Ričardui Zulcui teikiau užklausą dėl vandens pramogų ir atrakcionų konkurso sąlygų konkurso Trinyčių tvenkinyje bei konkurso dalyvių pasiūlymų. Taip pat  prašiau atsakyti į šiuos klausimus: kodėl neatliekama poveikio aplinkai analizė? Kodėl nuomai neskaičiuojamas vandens paviršiaus plotas, kurį užims minėtos paslaugos? Kodėl konkurso sąlygos parašytos nurodant vieną konkrečią vandens pramogą  – vandeslidį? Ar tikrai šio tvenkinio vanduo yra tinkamos švaros tokioms pramogoms? Ar buvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai?

Kreipiausi į Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministerijas, prašydama paaiškinti, kodėl vandenslidžio paslaugos, teikiamos verslo įmonių, nereglamentuojamos vandens telkinio, kuriame jos teikiamos, vandens kokybės atžvilgiu: kodėl šios paslaugos teikiamos vandens telkiniuose, neturinčiuose maudyklos statuso? Prašiau reglamentuoti minėtas paslaugas, apibrėžiant, kokiomis sąlygomis jos gali būti teikiamos. Priešingu atveju kyla pavojus šių paslaugų vartotojų sveikatai. Klaipėdoje ketinama pradėti teikti šią paslaugą nevalytame Trinyčių tvenkinyje.

Teikiau paklausimus Miesto ūkio departamentui: kiek ir kur per pastaruosius 3 metus Klaipėdoje buvo iškirsta medžių ir kitų želdinių? Kiek kainuoja nukirsti vieną medį? Kiek panaudotą lėšų medžių kirtimui per minėtąjį laikotarpį? Kiek ir kur per pastaruosius 3 metus Klaipėdoje pasodinta medžių, želdinių ir kokių? Iš kur įsigyjami medžiai ir želdiniai? Kokia vidutiniškai yra vieno sodinamo medžio kaina? Kiek išleista lėšų sodinamų medžių pirkimui ir sodinimui?

Savivaldybės administracijos direktoriaus prašiau pateikti asociacijos „Pilies džiazo festivalis“ paraišką 2015 metų džiazo festivaliui rengti su sąmata. Taip pat prašau pateikti visų reprezentacinių lėšų panaudojimo dokumentų kopijas už 2014-2015 m.

Penkis kartus buvau susitikusi su I. Kanto gatvėje renovuojamo namo gyventojais dėl jų tarpusavio nesutarimų ir neskaidrios renovacijos. Kreipiausi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba dėl nemokamos meditacijos paslaugos, kuri buvo suteikta.

Kreipiausi į Vyriausybės atstovę, kad būtų sustabdytas neteisėtas Antikorupcijos komisijos sudarymas, neįtraukiant į ją visuomenės atstovų. Taip pat sustabdžiau Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko inicijuotą neteisėtą Antikorupcijos komisijos posėdį, kurį norėta organizuoti neišrinkus pirmininko.

Kadangi įvyko tik vienas Narkotikų kontrolės komisijos posėdis, iki jam įvykstant aš stengiausi dirbti ir šioje srityje.

Kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Ūkio ministeriją ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą dėl „Švyturio“ alaus daryklos šventėje, vykusioje liepos 18 d. dalyvavusių vaikų, kurie buvo aprengti reklaminiais marškinėliais, dalino skrajutes ir kitą reklaminę medžiagą. Minėtas departamentas vykdė tyrimą, bet pažeidimo nerado.

Vaiko teisių kontrolierės prašiau atsakyti ir į kitus klausimus: be teisinio įvertinimo labai svarbus yra ir moralinis bei etinis. Kontrolierės aš klausiau ir apie tai, ar toks renginys nepažeidžia ne tik LR įstatymų, teisinių aktų, bet ir moralės, padorumo ir sveiko proto normų. Taip pat prašiau užtikrinti, kad tokia mažamečių įtrauktis į alkoholio reklamą bei degustaciją nebepasikartotų. Deja, sulaukiau tik formalaus atsakymo, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pažeidimo nenustatė.

Į minėtą departamentą kreipiausi ir dėl Klaipėdos centre, Mažvydo alėjoje demonstruotos kelionės su grybukais reklamos „Have a nice trip!“. Departamentas šią perdavė žinią Klaipėdos policijai. Policija privertė tą grybukų reklamą pašalinti.

Kreipiausi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą ir Ūkio ministeriją dėl „Nesė Pramogų banko“ reklamos, kuri pažeidžia įstatymus. Praeitų metų rudenį man į akis krito net du įstatymus pažeidžiantys įžūlūs reklaminiai plakatai Klaipėdos mieste, nelietuvių kalba reklamuojantys „Wisky and foof festival“. Buvo pažeisti teisės aktai, nes renginys buvo pristatomas nelietuvių kalba ir Alkoholio kontrolės įstatymas, draudžiantis išorinę alkoholio reklamą, išskyrus alaus ir sidro. Paaiškėjo, kad „Klaipėdos dizaino centras“ iš tiesų daro mieste savavališkai, su niekuo nederindamas, tai, kas jam šauna į galvą. Šią reklamą gamino ir eksponavo būtent šis centras. Reklamą užsakė „Nesė Pramogų bankas“. Ši įmonė turi sutartį su Klaipėdos dizaino centru, kurioje šis centras yra įsipareigojęs suderinti reklamą su savivaldybe. Tačiau KDC derinti su savivaldybe minėta reklamą pradėjo tik po mano kreipimosi. Nors reklama buvo eksponuojama matomiausiose Klaipėdos vietose. Senojo turgaus žiede, žiede prie PC „Banginis“, Liepojos pl/Šiaurės pr. sankryžoje ir Artojų/Liepų g sankryžoje. Po „suderinimo“ reklama, kaip ir turi būti, „prakalbo“ lietuviškai, nebeliko viskio reklamos.

Kreipiausi į Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos vadovę Daivą Čeporiūtę dėl informacijos apie prekybos vietų leidimų išdavimo Džiazo festivalio metu.

Gyventojų prašymu teikiau paklausimą savivaldybės administracijos direktoriui dėl gatvių asfaltavimo Tauralaukyje, nes gyventojai prašė asfaltuoti visą Debesų gatvę

Kreipiausi į Valstybinė tarnybinės etikos komisiją dėl Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko nenusišalinimo balsuojant už sprendimą, kuriuo savivaldybė skyrė privačioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms po 100 Eur kas mėnesį už kiekvieną vaiką. Mano manymu, meras turėjo nusišalinti nuo balsavimo, nes tuo metu du jo vaikai mokėsi privačioje ugdymo įstaigoje, turinčioje ir ikimokyklinį skyrių. Klaipėdos savivaldybės tarybai patvirtinus minėtą sprendimą, tos pačios privačios ugdymo įstaigos ikimokyklinę darželio grupę pradėjo lankyti ir mero sūnus. Vytautas Grubliauskas, mano manymu, turėjo nusišalinti nuo balsavimo, nes tuo sprendimu buvo pagerintos sąlygos ir privačiai mokyklai, kurioje mokosi jo vaikai.

Norėdama pateikti rinkėjams išsamesnę informaciją apie tai, kas vykta miesto taryboje, parengiau ir išplatinau penkis pranešimus spaudai: „Naujoji opozicija Klaipėdoje – su pliuso ženklu ir … respiratoriais“ (dėl liberalų sudarytos valdančiosios koalicijos su Rusų aljansu (Tomaševskio bloku), dėl vandens pramogų Trinyčių (Malūnų) tvenkinyje; dėl želdinių gerovės mieste, informavau, kad „Klaipėdos savivaldybė – be ryšio“, nes dvi savaitės savivaldybėje nebuvo užtikrinamas elektroninis ryšys, dėl ko nei gyventojai, nei tarybos nariai negalėjo gauti reikalingos informacijos.

Surengiau dvi diskusijas miesto bendruomenei aktualiais klausimais: „Kokia ateitis laukia Klaipėdos Trinyčių (Malūno) tvenkinio ir parko?“ ir kartu su Lietuvos arboristikos centru diskusiją tema medžių gerovės ir jų naikinimo Klaipėdos mieste tema. Šios diskusijos metu priimtą rezoliuciją pateikiau tarybai.

Kartu su frakcija akcijos „Darom“ metu organizavom Žardės piliakalnio tvarkymą.

 

 

Skaityti straipsnį

2608

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro išvados dėl darželių – originalas

Darbas Klaipėdos taryboje, Kultūros, švietimo ir sporto komitete

kovo 30, 2016

2016 m. kovo 24 d. vykusiame Kultūros, švietimo ir sporto komitete pristačiau klausimą dėl Klaipėdos lopšeliuose-darželiuose pažeidžiamų higienos normų. Aštuoni darželiai dirba apskritai neturėdami higienos paso. Komitetas kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad iki rugsėjo 1 d. minėti darželiai turi atitikti higienos normas ir gauti higienos pasą legaliai veiklai.

n1
n2
n3

Skaityti straipsnį

844

2016 m. biudžetas ir Klaipėdos neįgaliųjų poreikiai

Neįgaliųjų reikalų komisijoje

kovo 15, 2016

KLAIPĖDOS MIESTO NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ TARYBA

Planuojamas posėdis

 Laikas: 2016-03-16, 15:00 val.
Vieta: Danės g. 17, Klaipėda

Darbotvarkė:

 Svarstysime 2016 metų Klaipėdos biudžetą, kurį pristatys savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.  Šiam planui Neįgaliųjų reikalų komisija ir aš pati teikiau keletą pasiūlymų, bet jie visi buvo atmesti. Aš siūliau, kad visi miesto paplūdimiai būtų pritaikyti neįgaliesiems, o Neįgaliųjų paplūdimyje būtų įrengta visa, tokiam specializuotam paplūdimiui reikalinga įranga. Į šiuos pasiūlymus meras Vytautas Grubliauskas atsakė taip: prie Neįgaliųjų paplūdimio bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Kaip tai susiję su teiktais pasiūlymais – atviras klausimas.

Skaityti straipsnį