MENIU

Blogi darbai
Kategorija

1811

„ATERNA“ NETURI … METRO?

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

sausio 30, 2017

Tik taip galima paaiškinti, kodėl „Aterna“ Aplinkos Apsaugos agentūrai pateikė klaidingus duomenis, teigdama, kad artimiausias namas nuo „Aternos“ yra už 200 m. Nuotraukos akivaizdžiai rodo, kad gyvenamieji namai yra vos daugiau nei už 50 m. Kitaip tariant – per kelią. Todėl Klaipėdos miesto bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, LRS Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, miesto merą Vytautą Grubliausą, Aplinkos Apsaugos agentūrą

DĖL KLAIDINANČIO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS –

LAIDOJIMO NAMŲ (8.4) DALIES PATALPŲ KAPITALINIO REMONTO ĮRENGIANT KREMAVIMO LINIJĄ JONIŠKĖS G.36, KLAIPĖDOJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO:

                   Mes – Klaipėdos miesto bendruomenė – prašome persvarstyti 2017-01-06 Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr.(28.3)-A4-221 „Atrankos išvada laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją Joniškės g.36, Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo“ pateiktą atrankos išvadą ir neleisti Klaipėdoje, Joniškės g. 36 esančių laidojimo namų UAB „Aterna“ planuojamos rekonstrukcijos, įrengiant esamuose laidojimo namuose kremavimo liniją.

                Mes – Klaipėdos miesto gyventojai nesutinkame ir nesutiksime krematoriumo įrengimui ir reikalaujame sustabdyti iniciatyvą statyti tokį objektą šalia gyvenamųjų namų kvartalų, kolektyvinių sodų („Švyturys“, “Diana“), vaikų ugdymo įstaigų (lopšelio-darželio „Žilvitis“, Saulėtekio pagrindinės mokyklos), netoli žmonių susibūrimo vietų: senamiesčio, „Tilžės“ turgus, Trinyčių tvenkinio rekreacinės zonos bei žaliojo koridoriaus su Danės upe, kur nutiesti dviračių takai, skirti žmonių poilsiui.

                      Klaipėdos miesto bendrajame plane krematoriumo statyba šioje vietoje nenumatyta. Lietuvos respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnis teigia, kad „Vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Vadinasi, krematoriumo statyba šioje vietoje pažeistų įstatymą.

                      Veiklos užsakovas ir dokumento rengėjas pateikė poveikio aplinkai vertinimo atrankai klaidingus duomenis.  Planuojamos ūkinės veiklos (toliau tekste – PŪV) dokumente randame daug netikslumų, susijusių su neigiamu poveikiu gyventojams ir visuomenės sveikatai. Vienas iš jų – nurodyta, kad artimiausia tankiai apgyvendinta teritorija yra 240 m atstumu, kai tuo tarpu daugiabutis namas Joniškės  g. 27 yra vos už 75 metrų, Joniškės g. 28 namas yra už 108,5 m, Joniškės g. 23, 29, 26 namai  yra už 119 – 143 m (situacijos  schema pateikta priede 1). Visi paminėti namai patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 Nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 67 punktu patvirtintą krematoriumui nustatytą 200 m sanitarinę apsaugos zoną, kurioje dėl galimo neigiamo ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai negali būti gyvenamųjų namų.

                      UAB „Aterna“ ketinama vykdyti kremavimo veikla sukeltų pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai. Gretimybėje esančių Paupio kvartalo, Mokyklos gatvės kvartalo, kolektyvinių sodų (rekreacinė teritorija) aplinkos oras ir taip stipriai užterštas nuo aplinkui vykdomos pramoninės veiklos (ypač AB “Klaipėdos mediena“) ir automobilių bei geležinkelio transporto, todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai.

                   

Kėdainių krematoriumas, gedimų atvejis,www.GRYNAS.lt, 2012 m. spalio 28 d. 15:00

                   Kėdainiuose veikiantis krematoriumas pastatytas pramoninėje zonoje 3 km atstumu nuo gyvenamosios aplinkos. Kad, įrangos, tame tarpe kremavimo metu susidariusių dujų filtravimo sistemos, gedimų tikimybė yra, patvirtina ir Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas: „Net ir kokybiška technologija gali sugesti. Krematoriumo krosnyje gali įvykti gedimų, avarijų. Pas mus irgi taip buvo nutikę. O avarijos atveju viskas, kas dega krosnyje, pro kaminą pasipila į aplinką. Dėl to ir svarbu krematoriumą statyti kuo atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų ar vietų, kuriose susitelkia daug žmonių“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistams aiškino V.Labanauskas (nuoroda į straipsnį: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/krematoriuma-miesto-centre-vadina-kvailyste.htm). Tuo tarpu  PŪV dokumente nurodoma, kad filtravimo sistemos gedimo ar elektros tiekimo avarijų atvejais į aplinkos orą bus išmetamos degimo dujos be valymo dujų filtravimo sistemoje: t.y. pelenai pasklistų po Klaipėdos miesto gyvenamuosius kvartalus ir Danės upės rekreacinę zoną. Tai tikriausias pasityčiojimas iš mirusiųjų ir gyvųjų Klaipėdos miesto gyventojų! PŪV dokumento rengėjai avarijų atvejų nevertino ir nenumatė techninių priemonių avarijoms išvengti, o tik nurodė išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekius ir pateikė taršos sklaidą, kai visi įrengimai dirba be gedimų.
PŪV dokumente pateikti prieštaringi, klaidinantys duomenys: 6 punkte nurodyta, kad nebus naudojamos cheminės medžiagos, o 5 punkte nurodyta, kad bus naudojamos cheminės medžiagos  išmetamųjų dujų valymo sistemoje. Nepateikti cheminių medžiagų saugos duomenų lapai, nenurodyti cheminių medžiagų pavadinimai, pavojingumo klasės ir kategorijos bei šių medžiagų tinkamumas neutralizuoti rūgštis, dioksinus ir furanus, nors to reikalaujama dokumento ruošimo metodiniuose nurodymuose.

                  Vadovaujantis Danės upės slėnio teritorijos specialiuoju planu (brėžinys pateiktas priede 2), Danės upės apsaugos zona ribojasi su UAB “Aterna“ žemės sklypo riba. Avarijos atvejais išmetami į aplinkos orą teršalai ne tik turėtų neigiamą poveikį gyventojų sveikatai fiziškai ir morališkai, bet ir vandens aplinkai bei augmenijai.

                      PŪV dokumento 11.1.2 punkte nurodytas kamino aukštis nuo žemės paviršiaus – 7 m, o lentelėje 11.1.2.3 ir teršalų priežeminių koncentracijų sklaidos modeliavime nurodomas kamino 9,5 m aukštis, kas įtakoja dirbtinai geresnius teršalų sklaidos aplinkos ore rodiklius.

                      Mūsų paskaičiavimais PŪV dokumente parinkto ventiliatoriaus, kuris skirtas išmetamų dujų išmetimui per kaminą, našumas nepakankamas užtikrinti ne mažesnį kaip 10 m/s išmetamų dujų greitį kamine, kaip to reikalauja „Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-07-02 įsakymu Nr.D1-357.

                      PŪV dokumente  taip pat nenurodyta, kaip bus vykdomi Aplinkos ministro  2008-07-02 įsakyme Nr.D1-357 „Aplinkosauginiai reikalavimai kremavimo įmonėms aprašas“ nurodyti aplinkosauginiai reikalavimai kartu su žmonių palaikais kremuojamiems karstams, įkapėms ir kitiems daiktams (pvz. neapdorotiems impregnantams, antiseptikais ar halogenintų angliavandenilių savo sudėtyje turinčioms medžiagoms ir pan.), kurie tiesiogiai susiję su  kvapų ir kenksmingų degimo produktų susidarymu.

                      Planuojamoje veikloje numatoma, kad į UAB “Aterna“ laidojimo namus per parą nuo 6 val. iki 22 val. papildomai atvyktų 315 vnt. lengvųjų automobilių ir 21 vnt. katafalkų. Manome, kad kremavimo veiklos užsakovas – UAB“Aterna“ ir dokumento rengėjas – UAB “Studija PS“ sąmoningai dokumente nepateikė informacijos, kaip žmonių palaikų kremavimu verslo vystymas  paveiks aplink gyvenančių gyventojų psichoemocinę būklę. Taip pat nėra įvertinta, kokius pokyčius sukels žymiai intensyvesnis katafalkų ir juos lydinčių transporto priemonių eismas Klaipėdos miesto gatvėse, ypač Joniškės ir Klemiškės gatvėse, kuris ir šiuo metu yra labai intensyvus. Klėmiškės gatvė yra sparčiai besiplečiančio Paupio gyvenamojo kvartalo viena pagrindinių gatvių ir viena iš Klaipėdos miesto transporto į(iš)važiavimo arterijų. Tačiau šioje gatvėje įrengta tik 9,4 % šaligatvių ir ji tampa viena nesaugiausių gatvių Klaipėdos mieste.

                      Numatoma įrengti krematoriumo vieta Joniškės g. 36, Klaipėdoje išniekintų istorinį ir kultūrinį miesto paveldą. Šalia Danės upės, pagrindinio Pilsoto (taip vadinosi Klaipėdos apylinkės kuršių laikais) žemės vandens kelio buvo dauguma šios žemės piliakalnių. Prof. Vlado Žulkaus knygoje „Viduramžių Klaipėda“ žemėlapyje (psl.15) aiškiai parodyta, kad toje vietoje, kur dabar stovi UAB „Aterna“  laidojimo namai, buvo piliavietė. Šalia piliavietės visada būdavo ir kapinynai. To įrodymui jau trejetą metų archeologai tyrinėja Joniškės kapinyną (Un .Nr.31844). Tai nekilnojama kultūros vertybė. Šis kapinynas ribojasi su Joniškės kapinių teritorija. Joniškės kapinėse yra palaidotas Tilžės akto signataras Jurgis Lėbartas ir kiti nusipelnę Klaipėdai žmonės, be kurių, ko gero, šiandien Klaipėda būtų ne Lietuvos.

                      Kiekvienais metais Klaipėdos savivaldybės ar merijos atstovai sausio 15 d. pagerbia Joniškės kapinėse Jurgio Lėbarto atminimą. Neįsivaizduojame, jei bus pastatytas krematoriumas, kaip Klaipėdos valdžios atstovai sausio 15 d. galės pažiūrėti klaipėdiečiams į akis. Kapinėse ramybės neliks, čia vyks komercinė ūkinė veikla – palaikų kremavimas. Tai tiesiog kapų išniekinimas ir brutalus atminties pamynimas.

                      Mes suprantame, kad žmonių palaikų kremavimas vis labiau populiarėja ir atsirado poreikis jį įrengti Vakarų Lietuvoje, todėl reikalaujame, kad kremavimo linijos vieta būtų renkama profesionaliai, atsižvelgiant į visus aplinkosauginius reikalavimus ir visuomenės sveikatos  veiksnius. Kremavimo linija yra pramoninis, padidinto pavojingumo deginimo įrenginys, kuris gali sukelti pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai, todėl jo veikla galima tik pramoninėje zonoje. Beje, kiek mums žinoma, Aplinkos apsaugos agentūrai  yra pateiktas analogiškas dokumentas  kremavimo veiklai Ketvergių kaimo vietovėje, yra net išskirtas sklypas Kretingos rajone.

Skaityti straipsnį

2204

VĖJAI, ŽVAIGŽDĖS IR PROKURORŲ MANTIJOS

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

spalio 6, 2016

Klaipėdos prokuroras atėjo į paskirto Lietuvos gynybos atašė Kinijoje kiemą ir pagrasino, kad jeigu nesiliaus ieškojęs teisybės, gali turėti problemų tarnyboje… Šitoj Gordijaus tamsoj nematau kitos išeities, kaip įteisinti prokurorų rinkimus. Nes dabar jie – nepakaltinami, nepaklibinami, tokia neliečiamųjų kasta.


 

Rinkimų Koliziejaus didvyriai ir nykštukai

Prieš rinkimus kandidatai atrodo kaip gladiatoriai Romos Koliziejuje, tiesiog prašyte prašantys kuo didesnio iššūkio: susidorosime su viskuo. Migracija, emigracija, proto ir dvasios stagnacija, korupcija ir politine impotencija. Taškas? A, dar darbo kodeksas. Tikrai? O aš, matyt, prasta kandidatė, nes niekaip negaliu išspręsti vienos menkos problemos. Labai lokalios. Iš pirmo žvilgsnio. Susitelkusios vienoje Klaipėdos gatvėje. Ką ten gatvėje – dviejuose šimtuose jos metrų. Šiek tiek susijęs tas naujas asfaltas, šaligatvio trinkelės ir borteliai, lietaus kanalizacija su politika. Tai gatvė, kuri prieš metus Seimo narės Irinos Rozovos žentui panorėjus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai įsakius, buvo išasfaltuota. Tačiau pilietis Nerijus Rimkevičius antra dešimtis metų su kitais kaimynais klampojęs per neasfaltuotų Tauralaukio gatvių maurynus, nusprendė išsiaiškinti, kodėl Klaipėdos savivaldybė nei iš, nei iš to Rozovos žentui padovanojo asfalto ir trinkelių už 70 tūkst. Eur. Taip paprastai gi nebūna, juolab, kad visų aplinkinių gatvių gyventojai metų metus prašė to asfalto, bet jiems nė iš tolo nebuvo jo net žadėta.

Melo labirintuose

Minėtas pilietis pademonstravo neįtikėtiną atkalumą, kurio galime pavydėti mes, politikai. Ieškodamas atsakymų apie Klaipėdos gatvių asfaltavimo prioritetus, jis kreipėsi į visas įmanomas institucijas: savivaldybę, tarybą merą, prokuratūrą, STT, Seimo kontrolierių, Viešųjų pirkimų tarnybą.

Iš pradžių savivaldybė teigė, kad užteko tik Seimo narės žento elektroninio laiško, prašančio išasfaltuoti gatvę, kurioje jis gyvena. Piliečiui neatstojant, atsirado papildomų argumentų. Tačiau tie „argumentai“ tik atskleidė savivaldybės melą.

Savivaldybė melavo, bandydama išsukti uodegą iš nemalonios padėties. Pasak tuo metu savivaldybės administracijos direktorės pareigas ėjusios Juditos Simonavičiūtės, Rozovos žento atkarpa buvo išasfaltuota prioriteto tvarka, nes … 1965 m. buvo įrengti lietaus nuotekų šuliniai. Tačiau jokio, tai įrodančio dokumento, liberalė Judita nepateikė. Kitame rašte jau teigiama, kad gatvę asfaltavo, nes čia jau buvo įrengti gatvės bortai. Pasirodo, nieko panašaus – Nerijus Rimkevičius konkrečiomis nuotraukomis įrodė, kad tai – irgi melas. Tada Klaipėdos savivaldybė pateikė dar vieną argumentą, teigdama, kad „Klaipėdos gatvė, yra viena pagrindinių Tauralaukio gatvių, kuri apjungia skersines gatves, iš kurių automobiliai važiuoja į miestą “. Tačiau, išasfaltavus Klaipėdos gatvės atkarpą, buvo pastatyti kelio ženklai nurodantys, kad tai yra šalutinis kelias. Tai kaip šalutinės gatvės žymėjimu paženklinta gatvė gali būti pagrindinė?

Kaip prokurorai „gina“ viešąjį interesą

Visos institucijos piliečiui Rimkevičiui kartojo savivaldybės aprobuotą melą. Tada jis kreipėsi į Klaipėdos prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą.

Ir čia šioje istorijoje atsiranda sąsajos su teisėsauga. Kol vyksta tyrimas, „teisėsauga“ pati atvyksta į neramiojo piliečio kiemą. Jame apsireiškia Klaipėdos apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius. Gal vyr. prokuroro pavaduotojas yra labai darbštus, kruopštus ir po kiemus vaikšto, rinkdamas papildomą medžiagą tyrimui? Juolab, kad ir jis pat gyvena Tauralaukyje. Deja…

Nerijus Rimkevičius savo socialinėje „Facebook“ paskyroje paviešino: “Pokalbio metu prokuroras reiškė nepasitenkinimą, kad svarstant gatvių asfaltavimo klausimus minima jo žmonos (ji dirba savivaldybės skyriuje, būtent ir lemiančiame lėšų skyrimą – N.P.) ir jo pavardė, o pabaigoje pasakė, kad pateikus kažkokią informaciją .piliečio Rimkevičiaus vadovybei ir jis gali turėti problemų.“

Po šio vizito Klaipėdos Apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo užbaigtas tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo asfaltuojant Rozovos atkarpą ir nustatant Tauralaukio gatvių asfaltavimo prioritetus. Tyrimas nustatė, kad pilietis Nerijus Rimkevičius apskritai negali ieškoti teisybės prokuratūroje, nes jis siekia … asmeninio intereso, mat gyvena toje pačioj gatvėje.

Gal galima būtų dėti šioje istorijoje riebų tašką. Tačiau minėtas pilietis yra Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas. Dabar jis dar dirba Lietuvos gynybos atašė Kinijoje. Tačiau, nežinia, ar ilgai dirbs po prokuroro grasinimų. Kiti po tokių istorijų irgi išvažiuoja, tik dažniausiai į braškių laukus ir žuvų fabrikus. Nes gyventi ten, kur nėra teisingumo, gali tik vergas.

Tašką ant asfalto padėjo Generalinė Prokuratūra, į kurią. po to, kai Lietuvos kariuomenės statutiniam pareigūnui buvo pagrasinta, kreipėsi Virkučių Klaipedos gatvės bendruomenė, klausdama, ar gali grasinantis prokuroras eiti savo pareigas? Taškas tyško ant visos gatvės: Generalinė Prokuratūra nemato nieko blogo tame, kad prokuroras grasina. Ir paaiškina tą patį, ką jau aiškino Klaipėdos prokuratūra: Nerijus Rimkevičius negali ieškoti ir reikalauti tiesos, nes gyvena toje pačioje gatvėje.

Žvaigždės, vėjai ir politinė disciplina

Šiais metais toliau buvo numatyta asfaltuoti to rajono gatves. Įtakingas gatves. Pirmiausia nuspręsta pagelbėti Investicijų ir ekonomikos departamento Projektų skyriaus vedėjai Elonai Jurkevičienei ir jos vyrui, tam pačiam Klaipėdos apygardos vyr. prokuroro pavaduotojui. Numatyti ir kiti „prioritetai“: išasfaltavus Žvaigždžių gatvę, nereiktų taip dažnai automobilio plauti ir savivaldybės Turto skyriaus vedėjai Genovaitei Paulikienei ir jos vyrui Jonui, aktyviam Liberalų sąjūdžio partijos nariui. Keisčiausiai atrodė noras asfaltuoti pustuštę, kraštinę Vėjo gatvę. O, pasirodo, ji itin svarbi: ja iš Žaliojo slėnio važinėjasi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Dar galiu pridurti: ši istorija labai politizuota. Klaipėdos liberalai yra sudarę koalicija būtent su Rusų aljansu, kuris jau į antrus rinkimus eina koalicijoje su Tomaševskio partija LLRA. Rusų aljansas – iš esmės – kišeninė Liberalų sąjūdžio partija. Klaipėdoje valdančiojoje liberalų koalicijoje esantys keturi Rusų aljanso partijos nariai, paklausti, kodėl visada balsuoja už, nunėrę akis, atsako: „Disciplina jestj disciplina“… Už ramų sėdėjimą tarybos posėdžių salėje ir už balsavimą skiriant milijonus naujiems keliams į Girulių Skautų gatvę, kurioje gyvena Klaipėdos grietinėlė, niekur nevedantį Bastionų tiltą ir kitus pinigų plovimo projektus, liberalai šią partiją dosniai maitina … asfaltu, benzinu, dyzelinu, šviežia ir šaldyta žuvimi, rūkyta ir raikyta mėsa, kitomis turgaus gėrybėmis: ši partija jau ilgus metus kaip savame darže šeimininkauja Klaipėdos autobusų parke ir Naujajame turguje.

Akivaizdu, kad ir šitas prokuroras, ir generalinis tarnauja ne Temidei, o politikams. Akivaizdu, kad jiems kartu gerai. Kam blogai – tie išvažiuoja. Štai ir Gordijaus mazgas: emigracija, korupcija, politinė impotencija.

Šitoj Gordijaus tamsoj nematau kitos išeities, kaip įteisinti prokurorų rinkimus. Nes dabar jie – nepakaltinami, nepaklibinami, tokia neliečiamųjų kasta. Kol jie tokiais jaučiasi, aš galiu pasitikėti tik pulkininku leitenantu, kuris toliau kapsto tą Rozovos asfaltą. Tik dabar – jau iš Pekino. Belieka tikėtis, kad prokurorų rankos ir grasinimai jo nepasieks.

 

Skaityti straipsnį

3838

Su beisbolo lazdomis – nekalti. Kalti gulintys

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

rugpjūčio 13, 2016

Jūros šventė jos dalyviams netikėtai parodė ragus: mugės dalyvius atsivijo nuobaudos už tai, kad jie savo automobilius pasistatė … ne vietoje. Yra tokia pasaka apie piktą karalių, kuris tiesiog nekentė savo pavaldinių. Man dažnai atrodo, kad ši pasaka – apie Klaipėdos realybę. Juk „Jūros šventės“ tinklalapyje parašyta, kad Jūros šventės mugė – pagrindinė tautodailininkų, liaudies meistrų, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovų, ūkininkų, įvairių sričių prekybininkų susitikimų vieta ir, žinoma, neatsiejama Jūros šventės tradicija. Mugę, kurioje kasmet savo darbus ir paslaugas pristato apie 700 prekybininkų, per tris šventės dienas aplanko 0.5 mln. lankytojų iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Joje apsilanko 0,5 mln lankytojų, ji giriasi puikia infrastruktūra. Tik kur ta infrastruktūra? Juk, ko gero, už ją prekybininkai ir moka nuo 150 iki 360 Eur.

 


Dailininkė Ina Lukauskaitė

Jūros šventė-2016! Nu gražu, spalvinga su Euroviziniais atlikėjais, fejerverkais, ministru pirmininku garbingoje eisenoje, aiškeis ir miesto meras priešaky . Nu viskas kaip priklauso – gražu, nieko neprikibsi . Ale kas mes, kurie  ne mažiau 50 procentų  Jūros šventės vertės ir gyvybingumo sukuriame ? Kas mes? Kūrybiniai baudžiauninkai, bokso kriaušės, pinigų siurbimo taikiniai ?  Šventė tikrai įspūdinga , nes kitaip negyvuotų 57 metus . Organizatoriai dirba sunkai , kad suvaldyti tokio masto renginį, paruošti kasmet įspūdingesnes programas. O kas padaryta pažangesnio ir patogesnio tiems, kurie tuos 57 metus dirba  mugėje ? Pabandykite įsivaizduoti, kad tų prie molio ar  tų, kur pateplioja kažkokį paveikslą … nu gerai dar kažkokią dešrą atveža, sūrių… Jėzau, dar ir kažkas muilą, va ten matau ir medų , nu matai matai ir su duona atvažiavo! Žiūrėk, o ten ir auskarai su kažkokiais pakabukais ir kėdės drožtos ir vytintos žuvys, čia ir ten …  mūsų keli  tūkstančiai. Nu vien žo, tų anų, visokio plauko jei nebūtų ? Ką veiktumėte su savo Mansu ar kokiu dar ten Iglesijum? Tai būtų koncertas, o ne Jūros šventė. Ne kitaip.

Ar įsivaizduojate , kad atvažiavęs Mansas neturėtų kur prisiparkuoti ? Čia nėr net ko dvejoti –jam parkavimas numatytas iš anksto ir jo personalui, ir jo aparatūros furgonėliui. Tai jei imti faktą , kad atlikėjai ir mugės dalyviai yra 50 ant 50 lygiaverčiai šventės gėrio, grožio ir traukos kūrėjai, tai ko ant mūsų siunčiami bičai su beisbolo lazdomis, o mansams-iglesijams klojamas kilimas ? Aišku tai metafora, bet tiksli. Nereik mums tų kilimų, mums kukliai duokite bent gabalėlį pievos. Mes daugybę metų dirbame be ryškios infrastruktūros pagerinimo. Tik keičiasi dislokacijos vieta Klaipėdos senamiesčio gatvėse ir nieko naujo mugės dalyvių patogumui papildomai nesukuriama. Naudojamės miesto tomis pačiomis kišenės dydžio parkavimosi aikštelėmis, aišku ir gyventojų kiemais, netgi žolynų plotais, nes  dalis atvykusių ten ir  nakvoja visą mugės laikotarpį. Jei įvertinti, kad reiktų saugoti tuos žolynus ir jų GINGGGGDIEVE!  neniokoti, tai ant tų žolynų iš vis neturėtų būti leidžiama vykti pačiai mugei, kur tris paras‚ „nonstop „ režimu marširuoja patys prekybinininkai, ją trypia ne tik jei patys, bet ir pirkėjai, užsukantys į mūsų palapines.

                      Ant pievutės sustatomi pripučiami atrakcionai, šaldytuvai su sūriais, žuvimis … nu visu pasaulio gėriu, o kur dar virš milijono šventės svečių skersai išilgai marširuojantys ne tik asfaltuotais takeliais, bet ir ta pačia pievele! Nu tai čia pasaulio pabaiga…  mamutų antplūdžio verti pasivaikščiojimai ta neįkainojama pievute. Praktiškai kiekvienas tėvas galėtų susimokėti baudą, atvedęs vaiką per Jūros šventę prie pripučiamo atrakciono, nes ten pievelė ne tik trypiama, ji duste dūsta tris paras po tais guminiais dinozaurais ir jų elektros akumuliatoriais, kurie svoriu prilygta bemaž geram paršui.

                      Bet visa tai niekis, nes tai – Jūros šventė ! O va pastatytas mugės dalyvio automobilis su bilietu ir telefono numeriu yra teisės akto pažeidimas ir jam skiriama bauda. Kokią aš turiu alternatyvą ar kitą galimybę ir kur man pasistatyti savo automobilį, kuriame sudėti man reikalingi daiktai, teisės aktai per Jūros šventę nenumato. Teisėms aktams Jūros šventės dalyvių gerovė – nei šiknoj, nei uodegoj. Gatvės būna sausakimšos visą mugės gyvavimo laikotarpį kiek mano žila galva pamena, dalis mugės dalyvių  daugybę metų parkuojasi ant Danės skvero žolyno, mugės teritorijoje. Ką man daryt, kad nėra kur pastatyti automobilio?  KAS MAN ATSAKYS: KĄ MAN DARYT ?

                      Negaliu atsipeikėti nuo tokio negarbingo pinigavimosi būdo. Savivaldybei pinigų negana? Gal užsiraukė kyšių ėmimo kanalai ir reikia išmušti dar  iš gulinčio? Nes jei garbingai norėtų paimti aš suprasčiau: pridėkit savo godumo dalį prie dalyvio bilieto, bet tada ir pasirūpinkite kur man tą automobilį priparkuot. Jei ant pievutės negalima, o parkavimosi aikštelių –: kū-kū???  Nu patys pagalvokit su savo statistika – milijonas svečių, keli tūkstančiai dirbančių mūsų klapčiukų ? Iš kur tiek parkavimosi vietų pešit, nepasotinami gudručiai. Per 57 metus  ką padarėte, kad mugės prekiautojas jaustų ,kad jis irgi yra svarbus, o ne skerdžiama kiaulė. Ar galvojate, kad tai pakankamas dėmesys mugės dalyviui iš organizatorių – elektroninė padėka , kai mes atidirbame ir papuošiame renginį, patys už viską susimokėję! Mūsų mugės zona – tikroji šventės dvasia, kur žmonės susitinka, bendrauja. Per Jūros šventę mugėje susibėga visų atvykusių keliai, nes mugės teritorija yra su laisvės pojūčiu, nevaržomu judėjimu.

                      Ar manote, kad šitą  bendravimo dvasią gali suteikti vien koncertai? Tai gal nors kiek pagarbos parodykite ir mums. Jūros šventės organizatoriai išduodami leidimus mums įvažiuot į Jūros šventę, galvoja, kad tai – vertinga paslauga. Jo leidimo net nepasiimu , nes jis yra niekinis, jis nesuteikia dalyviams jokios privilegijos. Ir daugybę metų yra švaistomi pinigai niekinių popiergalių spausdinimui. Jokios ekologijos ir taupumo, nu tikrai jokios …. Sveiko proto žmogus supranta , kad mugės dalyvio bilietas yra svarbiausias dokumentas, nes ten ne koks savivaldybės parašytas niekinis briedas, kad tu apskritai gali užsukt su automobiliu savo rakandus išsidėliot. Ant  bilieto parašyta didelė suma, kurią sumokėjai už tą teisę būti Jūros šventės dalimi. Ir to bilieto  užtenka, o savivaldybės susireikšminimas čia kaip ir nebereikalingas. Ir ačiū Dievui, budintys inspektoriai nėra besmegenių kuopa, jie net neprašo tų niekinių savivaldybės popiergalių, nes dar turi visų pirma širdį, smegenų ir akis pamatyt, kad žmogus važiuoja su savo mugės rakandais ne grybų pjauti ir ne papų rodyti.

                      Pats laikas Jūros šventės organizatoriams tandemu su savivaldybe pagalvot, kuriuose medžiuose bus galimas parkavimas  kitais metais, nes an pievutės, brangieji baudžiauninkai, jau užmirškit neaa .. Jums nepriklauso jokie kilimai (glušeliai, apie raudoną net nesvajokit), bet ir pievutės lopinėlis – irgi  ne  mūsų nosiai.

                      Toks modernus, sakyčiau , Klaipėdos savivaldybės veiklos stiliukas, kai skersai išilgai visais įmanomais būdais giriasi apie savo nuostabų nepakartojamą renginį, apie savo uostą, puoselėjamas Jūrinės valstybės tradicijas, jei nepamiršta. dar įterpia šūkį, kad žmogus – visų svarbiausias ir puikuodamiesi godūs veidmainiai, tuo metu pasiunčia savo pasiuntinius, kad mus, dirbančius tos šventės ir to uosto labui, uždubasintų. Kito žodžio nerandu, nes uždubasinti – tai reiškia ateiti nelygiomis jėgomis į susidorojimą, ateiti negarbingai . Čia panašu į tai, kai gulinį muša.

Protu nesuvokiama, kad per Jūros šventę taip pasielgė … Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Jeigu remtis teisės aktais dėl pievos gerovės, jie nė per vieną Jūros šventę ir nė vienu punktu negalioja.

                      Neįmanoma gerbti tokios valdžios ir besivaipančių valdžios vyrų, kurie tribūnose kaip beždžionės atlieka savo „gražius“ vaidmenis ir  tyliai išsiunčia savo bulterjerus papjauti tautos.

Jo rožinė svajonė. Ina Lukauskaitė

http://www.unalune.com/#!paveikslai/ct4o

Skaityti straipsnį

6230

ATVIRAS LAIŠKAS LIBERALŲ SĄJŪDŽIO PIRMININKUI REMIGIJUI ŠIMAŠIUI: DŽIAZAS TURI BŪTI SKAIDRUS!

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

birželio 15, 2016

Prašau paviešinti detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio, kuriam vadovauja Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė, finansinę 2011-2016 metų ataskaitą.


Nuoširdžiai džiaugdamasi, kad Lietuvos liberalų sąjūdis atsisako gėdingų tradicijų ir ryžtasi, parengęs Skaidrumo standartą, žengti tiesos keliu, noriu įkvėpti drąsos tai ne tik pasakyti, bet ir padaryti. Minėtuose standartuose sakoma, kad: „Liberalų sąjūdis laikosi bekompromisės pozicijos, kad visi jo politikų, narių, sekretoriato ir atstovų veikla privalo griežtai atitikti Lietuvos įstatymuose numatytas politinės veiklos, finansavimo ir finansinės atskaitomybės nuostatas, bei vadovautis aukščiausiomis etikos, profesionalumo ir atskaitomybės normomis. Liberalų sąjūdis griežtai laikosi nulinės tolerancijos korupcijai politikoje bei viešųjų ir privačių interesų konfliktams. Tai galioja bet kuriam partijos nariui.“

Dziazo festivalis 2016 1Klaipėdoje šiemet buvo surengtas jau XXII Pilies džiazo festivalis. Festivalį rengia 2004 metais įteigta asociacija „Klaipėdos Džiazo Festivalis“. Šiai organizacijai ir pačiam festivalio projektui vadovauja Klaipėdos miesto mero liberalo Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė. Pati organizacija įsteigta tuo pačiu adresu, kur gyvena ir mero šeima. Pats meras yra festivalio globėjas ir aktyvus kiekvieno festivalio dalyvis: veda koncertus, pristato dalyvius, pats muzikuoja. Šioje gražioje veikloje dalyvauja ir mero vaikai.
Festivalis yra remiamas savivaldybės (įtrauktas į reprezentacinių festivalių sąrašą, nors, pvz. Dainų šventė nėra įtraukta ir negauna finansavimo atskira eilute, kaip Džiazo festivalis), Lietuvos kultūros tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vystymo bendrovės, kurios valdybos narys yra Vytautas Grubliauskas, kitų įmonių ir įstaigų.

Dziazo festivalis 20162015 m. savivaldos rinkimų metu mero pokalbyje su viena iš pretendenčių į mero postą, buvo paminėta, kad Inga Grubliauskienė ištisus metus kas mėnesį, dirbdama jos vadovaujamoje asociacijoje, gauna atlyginimą apie 2 tūkst. Eur. Tai rodo, kad Inga Grubliauskienė užsiima ne labdaringa veikla, nors, ko gero, visos asociacijos pajamos yra gaunamos iš projektų ir rėmėjų lėšų. Vien pernai festivaliui iš Lietuvos kultūros tarybos buvo skirta 20 tūkst. Eur, o Klaipėdos miesto savivaldybės – 18 tūkst. Eur.

dziazas 4Beje, vienas iš didžiųjų rėmėjų yra UAB „Švyturys“. Matyt tai yra viena priežasčių, kad šis festivalis Klaipėdoje tampa ne tik melomanų sueigos vieta. Visa jo teritorija nusidažo geltona „Švyturio“ palapinių ir alaus spalva. Muzikos klausomasi su alaus bokalu rankoje.

Kadangi paramos festivaliui ieško ir prašo mero Vytauto Grubliausko žmona, ar tokiu būdu nesukuriama dviprasmiška situacija, kai iš esmės įmonės yra reketuojamos? Juk nei vienas verslininkas nenorėtų susipykti su miesto meru. Ne paslaptis, kad dažnai festivalį remia ir tos įmonės, iš kurių savivaldybė perka paslaugas. Ar ta įmonių parama tokioje situacijoje netampa pakiša? Juk, be abejonės, norint pasiekti muzikinės festivalio kokybės, reikia užsitikrinti solidų finansavimą. Mero žmona yra spaudoje minėjusi, kad atlikėjų honorarai kartais siekia … nuosavo gyvenamojo namo kainą. Vien šis pavyzdys rodo, kad festivalio sąmata yra daugianulė.

Tokioje situacijoje, kai mero šeimos festivalis sutraukia įmones, kurios finansiškai pakankamai pajėgios, kad galėtų skirti paramą, nebelieka įmonių ir asmenų, kurie galėtų paremti kitas kultūrines iniciatyvas. Kultūrinis gyvenimas mieste darosi vienakryptis, koncentruotas ties džiazo muzika, kitos kultūros sritys šiame kontekste savaime pasidaro foninėmis, visomis prasmėmis mažiau reikšmingomis nei džiazas, ir nebesugeba pritraukti rėmėjų. Tai rodo ir faktai: Klaipėda tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame imtas riboti dailės prieinamumas. Savivaldybės parodų salėje – Kultūros komunikacijų centre per nemokamo lankymo dieną galima apžiūrėti tik vietinės reikšmes menininkų darbus, o nacionalinės ir pasaulinės reikšmės – ne. Be to, joms taikomos kelis kartus didesnės kainos. Jokioje kitoje savivaldybėje tokių dalykų nedrįstama daryti. Šį pavyzdį pateikiau tam, kad įrodyčiau, jog jeigu meras rūpintųsi ne tik Džiazo festivaliu, bet Klaipėdos kultūra apskritai, tai jis rastų rėmėjų Klaipėdos kultūrų komunikacijos centrui, kurie padengtų aukšto lygio parodų kaštus ir jos būtų prieinamos visiems klaipėdiečiams. Bet taip nėra, nes džiazas Klaipėdoje paskelbtas svarbiausiu iš menų. Kaip kinas Lenino laikais.

dziazas 3Liberalai mėgsta kartoti, kad nieko nemokamo nėra. Bet džiazo festivalio koncertai – nemokami. Nors jų lankytojai turi  atliekamų eurų nusipirkti čia pat parduodamo alaus bokalui. Ar šiame kontekste džiazas netampa tik rinkodaros priemone alaus pardavimams skatinti? Tuo tarpu mano pasiūlymui leisti nemokamai Klaipėdos koncertų salėje nemokamai lankytis Muzikos mokyklų ir gimnazijų moksleiviams, atmetamas, demagogiškai aiškinant, kad nieko nemokamo šiais laikais nėra. Tokiu būdu nesudaroma galimybė muziko karjeros siekiantiems jaunuoliams susipažinti ir gyvai pasimokyti aukšto sceninio meistriškumo, neugdomas klasikinės muzikos koncertų lankytojas.

Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Tos kalbos nei Mero šeimai, nei Liberalų sąjūdžiui garbės nedaro. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų išviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Su tokiais klausimais į Ingą Grubliauskienę prieš keletą metų kreipėsi ir vienas Klaipėdos žurnalistas. Jis vietoj atsakymų sulaukė grasinimu tesimu. Tačiau šiandien, kai Lietuvos liberalų sąjūdis pagaliau suprato į kokią politinę ir žmogiškąją aklavietę veda viešumo, atsiskaitomumo visuomenei ribojimas, pajamų slėpimas, protekcionizmo dangstymas, naudojimasis užimama padėtimi savo asmeniniams tikslams, pats laikas nuimti šešėlį ir nuo Klaipėdos mero bei jo šeimos veido, paviešinant pastaruoju metų 2011-2016 (V. Grubliauskas dirba meru) Klaipėdos pilies džiazo festivalio detalų finansavimą. Priešingu atveju, visi Liberalų sąjūdžio paskelbti Skaidrumo standartai ir liks tik viešųjų ryšių akcija, dar labiau nuvilsianti Lietuvos žmones, kurie po Masiulo skandalo jaučiasi apvogti.

Aš ir šiandien noriu tikėti, kad Klaipėdos džiazas – absoliučiai skaidrus ir Mero šeima, įkvėpta visuomenės ir Liberalų sąjūdžio Skaidrumo standartų spaudimo, ryšis pateikti viešai detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio ataskaitą. O meras Vytautas Grubliauskas supras, kad jis – ne tik džiazo muzikantas Kongas, o ir politikas, tiesiogiai išrinktas meras, iš kurio miestiečiai, kultūros bendruomenė tikisi lygaus dėmesio visiems miestiečiams ir visiems menams. Ne tik džiazui, kurio dėka Vytautas Grubliauskas puikiai atsiskleidžia, kaip talentingas muzikantas. Laukiame  tikslių ir skaidrių politinių natų.

Nuotraukos iš šių metų džiazo festivalio. Jos atspindi kitą, žiniasklaidos paprastai nutylimą, festivalio pusę

Skaityti straipsnį

3261

REIKALAUJAMA STABDYTI BASTIONŲ TILTO STATYBĄ

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

gegužės 26, 2016

                             Visuomeninė Klaipėdos kultūros paveldo komisija kartu su kitomis aštuoniomis uostamiesčio nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybės tarybos frakcija „Puteikis Plius“ kreipiasi į Vidaus reikalų bei Kultūros ministrus, Ministrą pirmininką ir Prezidentę, prašydami, kad būtų stabdomas lėšų skyrimas naujojo Bastionų tilto statybai. Prašoma stabdyti neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą ir neskirti Klaipėdos miesto savivaldybei numatomos 6 mln Eur tilto ir 2,5 Eur mln aplinkinių gatvių pertvarkai iš ES struktūrinių fondų ar LR biudžeto lėšų. Taip pat prašoma inicijuoti specialiųjų tarnybų tyrimą dėl Klaipėdos politikų Artūro Šulco ir Simono Gentvilo lobistinės veiklos, galimai neteisėtai proteguojant UAB „Šiaulių banko turto fondas“, patikrinimo ir privačių bei tarnybinių interesų supainiojimo žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano, Bastiono gatvės ir naujojo tilto projektavimo atžvilgiu.


                      Tilto statybai skirtas lėšas prašoma nukreipti šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui. Būtent šioje tikslinėje teritorijoje yra didžiausia mieste švietimo įstaigų koncentracija: joje veikia 16 švietimo įstaigų, 6 lopšeliai-darželiai.

                      Klaipėdos miesto savivaldybės valdančioji liberalų dauguma, neatsižvelgdama į nevyriausybinių organizacijų perspėjimus dėl žalos Valstybės saugomiems Klaipėdos miesto senamiesčio ir miesto istorinės dalies kompleksams, nutarė per Klaipėdos senamiestį, pažeidžiant paveldo objektui taikomus apsaugos reikalavimus, tiesti generalinę Bastionų gatvę ir statyti pagrindinį 4 transporto juostų tiltą. Šio projekto realizavimas pažeidžia kairėje ir dešinėje Danės upės pusėse gyvenančių žmonių teises bei visų klaipėdiečių viešąjį interesą.

                      Istoriko Dainiaus Elerto nuomone, įgyvendinus minėtą projektą bus sunaikintas istoriškai susiformavęs Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos istorinės dalies kompleksų gatvių tinklas bei išlikęs XVII-XVIII a. Klaipėdos gynybinių įtvirtinimų kompleksas bei jo elemeSi nama nugraius, nes cia prasidės Bastionu gntai, kultūrinis sluoksnis ir archeologinis paveldas.

Kaip gūdžiais sovietmečio laikais, platinant naują Bastionų gatvę, ketinama nugriauti istorinę Bangų gatvės išklotinę pabrėžianti Senamiesčio namą. O siaura Baltikalnio gatvelė, abipus kurios yra mokykla ir Psichiatrijos ligoninės kompleksas, bus ne tik ištiesinta pagal liniuotę, bet ir paversta aktyvia transporto arterija.Sia Baltikalnio gatvele istiesins ir paleis ja masinu srauta

             Dėl planuojamo transporto srauto poveikio nesprendžiamas projekto vystytojų deklaruotas tikslas mažinti transporto apkrovą Klaipėdos senamiestyje. Ši problema tik perkeliama iš vienos Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos istorinės dalies į kitą. Teigiama, kad planuojama transporto ,,arterija“ yra neadekvati Klaipėdos centrinės dalies užstatymui, nes esama istoriškai susiklosčiusi gatvių, urbanistinė struktūra yra absoliučiai nepalanki dabar peršamai transporto schemai. Todėl pastačius minėtą tiltą ši tampa dar labiau komplikuota.

                    Sis zalia poilsio erdve bus paaukota tiltui ir jo prieigoms Bastionų gatvė dešiniajame danės krante įsilies į Danės gatvę, kurią ketinama danės skvero sąskaita praplatinti trečia juosta.  Dėl to sumažės ten esanti viešoji erdvė ir žalieji plotai. Dėl transporto išmetamųjų dujų bei sukeliamos vibracijos aplinkiniai gyventojai (kairėje ir dešinėje Danės upės pusėse) netenka teisės į švarią sveiką, netriukšmingą aplinką, galimybės gyventi darniai vystomame Klaipėdos senamiestyje ir Klaipėdos miesto istorinėje dalyje. Tokiu būdu pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai.

                      Kreipimesi pabrėžiama ir tai, kad projektas įgyvendinamas ignoruojant teisės aktuose įtvirtinta nuostata dėl visuomenės informavimo ir įtraukimo į planavimo procesą. Nei gyventojai, nei suinteresuotos NVO nesupažindintos su transporto arterijų pralaidumo analize, kurioje būtų išnagrinėtos alternatyvios transporto arterijos galimybės (pvz. keliolika kartų efektyvesnės ir ekonomiškesnės jungties Klemiškės g. — Garažų g. – Šiaurės pr.), neinformuoti apie būsimo transporto srautų keliamo triukšmo, vibracijų poveikį aplinkos kokybei, visuomenės sveikatai, kultūros paveldo kompleksų vertėms visoje numatomoje transporto srauto trasoje (įjungiant Bangų, Gluosnių sk., Baltikalnio g., Liepų g., Danės g. ir kt.). Nepateikiamas aiškus poveikių kompensavimo priemonių planas su skaidriu atlyginimo už nekilnojamo turto nuvertėjimą (atsižvelgiant į nekilnojamo turto kainas iki tilto pastatymo ir po tilto pastatymo), nepateisintus teisėtus lūkesčius ir kitas sukeltas pasekmes.

                      Taip pat visuomenininkai pastebi, kad akivaizdžiai proteguojami, gyvenamųjų namų kvartalus Danės upės kairiajame krante numačiusio, privataus nekilnojamo turto vystytojo UAB „ŠBTF“ interesai ir nedeklaruota, neskaidi valdančiosios Klaipėdos miesto daugumos politikų lobistinė veikla. Interesų supainiojimą šioje projektuojamoje teritorija patvirtina ir VTEK išvados apie vieną iš projektuotojų (archit. S. Stripinienė). Dėl vieno vystytojo ir jį proteguojančio politikų naudos ketinama aukoti viso miesto bendruomenės interesą. Be to, akivaizdu, kad visiškai uždarius Tiltų gatvę visuomeniniam ir komerciniam transportui, gyvenimas Klaipėdos senamiestyje visai apmirs. Todėl racionaliau kurti tobulesnę transporto intensyvumo ribojimo sistemą neatsisakant viešojo ir būtinojo verslo logistikai Senamiestyje transporto funkcijų.

Skaityti straipsnį

864

KVAILA BUVAU, AŠ DŪDA PATIKĖJAU …

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

balandžio 29, 2016

Kai rašiau šias, miesto Ūkio departamento direktoriui L. Dūdai, skirtas eiles apie netvarkomą perėją, dar nežinojau, kad šalia jos viena moteris žuvo, kita buvo sužalota. Toks valdininkų neatsakingumas, abejingumas, tingumas yra nusikalstamas. Ieškodama būdo, kaip juos priversti dirbti ir vykdyti pažadus, ėmiausi politinės ironijos, gal net satyros. Neįprasta, bet gal pagaliau išgirs!!! Šį „kūrinį“ perskaičiau tarybos posėdžio metu.


 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau

 

Kvaila ir nepatyrusi buvau,

Kai pernai vienu vyru patikėjau:

Jis sakė man: “Aš viską padarau,

Aš jau tikrai nelaidau žodžių vėjui”.

 

Tikėjau aš Dūda, šventai tikėjau,

Ir jo žadėtojo pavasario meldžiau:

Tu saulės spinduliais apšvieski perėją –

Ją pamatyti miesto valdžiai bus lengviau.

 

Nors valdininkas panašus į tikrą vyrą buvo,

Bet bėgo mėnesiai – septyni jau –

Gal perėjai skirti dažai uždžiūvo,

Kad jokio “zebro” aš toj vietoj nematau.

 

Ir ženklas, pasislėpęs už liepaitės,

Nes jam baugu matyti, kaip vaikai

Per pilką grindinį žingsniuoja bailiai –

Ei, ei, vairuotojau, ar perėją matai?

 

Prašau nuolankiai valdininko Dūdos:

Surasti laiko ir dažų baltų

Žymėti perėjai, taip pat ištraukti ženklą

Iš liepos besiskleidžiančios šakų …

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau…

Skaitykite daugiau:

 http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/politike-ir-vel-prabilo-eilemis-746786

Skaityti straipsnį

906

GRUBLIAUSKAS – MERAS? AR TIK IŠKABA?

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

balandžio 23, 2016

Klaipėdai jau metus vadovauja tiesiogiai išrinktas Meras. Per metus, deja,  dar labiau išryškėjo reprezentacinė – tik atstovaujamoji jo veiklos pusė. Kiekvieną dieną mero darbotvarkėj – kalbos konferencijų ir seminarų atsidarymuose bei juostelių kirpimai. Klaipėdoje labai sėkmingai tokiais, darbo metu, be paliovos vykstančiais renginiais, imituojama savivaldybės įstaigų veikla. Juk kiek bekalbėtume iš tribūnų apie harmoningą vaikų ugdymą ir švietimą, ugdymo ir švietimo infrastruktūra nuo to nesikeičia. Kitaip tariant, merui jau seniai metas mesti į šoną tuščias kalbas ir trimitą ir pasiraitojus rankoves kibti remontuoti darželių grindų ir mokyklų san. mazgų.


Nes priešingu atveju ir meras, ir liberalų partija, sėkmingai tolsta nuo  vieno iš savo užsibrėžtų tikslų: atidaryti Klaipėdoje „jaunimo uostą“. Kol kas liberalai padarė viską, kad Klaipėdą būtų tuo uostu, iš kurio jaunimas išplaukia. Ir nebūtinai į užjūrius. Išplaukia į sostinę ar į buvusią laikinąją sostinę.

Prieš metus klaipėdiečiai pirmą kartą Merą išsirinko tiesiogiai. Jau metai, kaip Vytautas Grubliauskas yra ne tik tarybos vadovas, bet vadovauja ir savivaldybei, jo teikti komitetų (išskyrus Kontrolės) pirmininkai formuoja tokią Klaipėdą, kurioje šiandieną esame.

Ar pajutome, kad jau metai, kaip Meras turi atstovauti ne tik ir ne tiek Liberalų sąjūdžio, o visus jam balsus atidavusius  miestiečius?

Pažiūrėkime, kaip sekėsi Merui vykdyti jo tiesioginius įsipareigojimus miestiečiams:

padvigubinti finansavimą kultūrai;

Paaiškėjo, kad bus dvigubinamas finansavimas ne valstybiniam sektoriui, o pvz. Pilies džiazo festivaliui, kuriam vadovauja Mero žmona. Tuo tarpu visos savivaldybės kultūros įstaigos … skęsta (štai iš kur radosi metafora – neužšąlantis kultūros uostas!): vienų – apsemti rūsiai, kitas – per stogą pila, trečioms – per sienas bėga. Apie Žvejukus (Žvejų kultūros rūmai) net nekalbėkim. Jie užkonservuoti būtajam laike, kaip Lenino mumija. Ir meras neturi jokių planų tuos rūmus keisti. Toks įspūdis, kad laukiam antrojo „atėjimo“.

– užtikrinti pakankamą vietų skaičių darželiuose;

Sėkmingai remia privataus darželio paslaugą teikiantį verslą, skirdami verslininkams už kiekvieną darželį lankantį vaiką po 100 Eur, bet visiškai nevysto infrastruktūros – darželių paprasčiausiai nėra, o tie, kurie yra – supuvusiom grindim.
– pasirūpinti jaunimo ir senjorų poreikiais;

Tušti žodžiai. Pavyzdžiui, Šiauliuose senjorai nuo 75 metų naudojasi  viešuoju miesto transportu nemokamai. O Klaipėdoje viešojo transporto bilietai pabrango, nors degalai atpigo.
– atnaujinti pietinius miesto rajonus.-

 Deja, meras sumaišė krytis ir investicijas nukreipė į VIP-ų gyvenamus šiaurinius rajonus – tiesia kelius Giruliuose ir Tauralaukyje.
– nutiesti naują tiltą per Danės upę;-

Bastiono tilto projektas sukėlė didžiulį visuomenės nepasitenkinimą: jis pablogina Bangų ir Danės g. gyventojų gyvenimo sąlygas, o pagerina vėl VIP-ų – gyvenančių senamiestyje. Taip pat pakelia sklypų, kuriuose prie tilto ketinama vystyti gyvenamųjų namų statybą, vertę Šį projektą itin proteguoja Simonas Gentvilas – jis pats gyvena senamiestyje  ir rodo išskirtinį . dėmesį minėto sklypo vystytojams.
rekonstruoti Atgimimo aikštę;-

Nors apklausus miestiečius buvo nuspręsta nieko joje nekeisti, tik sutvarkyti vizualinį vaizdą, jau girdimi verslo pasiūlymai, į kuriuos savivaldybė reaguoja labai greitai: įrengti ten požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, taip užkertant galimybę bet kokiam šios aikštės keitimui ateityje.
– pastatyti šiuolaikišką, olimpinius reikalavimus atitinkantį baseiną; –

Ne Mero paskirtis rūpintis olimpiniais čempionais. Meras turi rūpintis, kad kiekvienas vaikas mokėtų plaukti ir kad veiktų visiems prieinami mažesni baseinai mikrorajonuose.
– atnaujinti ir pagreitinti viešąjį transportą; –

Nupirko senus autobusus už trigubai jų vertę viršijančią kainą.
– paplūdimiams ir parkams suteikti aukščiausios kokybės standartą.-

Aplūžę suoliukai šalia Trinyčių tvenkinio nesikeičia, o paeitą vasarą Klaipėdos pajūryje nuskendo du vaikai.
– garantuoti pažangų miesto valdymą; –

„Pažangus“ miesto valdymas pasireiškia tuo, kad jau skiriant į pareigas administracijos direktorių jam iš karto skiriamas priedas, motyvuojant, kad jam teks daug dirbti, nes … neturi darbo valstybinėje įstaigoje patirties.
– paslaugas „ištremti“ į internetą;

Paslaugos apskritai ištremtos iš savivaldybės: ji užrakinta ir neprieinama paprastam mirtingajam, verslininkai geriau siunčia dokumentus paštu, negu stovi eilėje prie „vieno langelio“
– užtikrinti saugumą kieme ir gatvėje;

Dviratininkai Manto gatvėje priversti važiuoti viena juosta su viešuoju transportu, taip kas dieną rizikuodami savo gyvybe.

Nuotrauka publikuota: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/bulvaras/bulvaras-viskas-pagal-scenariju-1455542/

Skaityti straipsnį

1531

ATOMINIAI GIRULIŲ SKAUTAI

Blogi darbai

balandžio 7, 2016

Magistralinis kelias su turbo sankryža tiesiamas į Girulius, nes: bus gabenamas atominis reaktorius. Tik Klaipėdos valdžia dar nežino, į kurią elektrinę – Visagino ar … Astravo. Taip pat šiuo keliu iš dujų terminalo dujas veš dujovežiai (nors terminalas yra visai kitoje pusėje). Dar bus vežami didžigabaričiai uosto kroviniai. Nors jiems jau nutiestas kelias pietinėje uosto dalyje. Dar važiuos gaisrininkai gesinti degančio Girulių miško. Nors gal nebus ir ko gesinti, nes prie to kelio į Girulius bus iškertama 10 ha miško penkioms automobilių stovėjimo aikštelėms. Gal jose bus aušinami tie nelaimingi reaktoriai ar perkaitusios nuo sukto mąstymo liberalų galvos?


Skautų g. kvartalas skautai

O čia jau pradeda aiškėti tikrosios vadinamosios Pamario gatvės turbinimo priežastys: kad nebūtų spūsčių vasaros mėnesiais. Ar tikrai dėl dviejų vasaros mėnesių reikia aukoti apsauginės zonos rekreacinį mišką? Juk šiuos metus Klaipėdos savivaldybė paskelbė Darnaus judumo metais. Tokiais metais kirsti mišką stovėjimo aikštelėms – dviguba nuodėmė. Juk galima perorientuoti visą Klaipėdą važiuoti į pajūrį dviračiais, galima išnaudoti nemokamą automobilių aikštelę prie „Studlendo“, pasiūlant svečiams čia palikti automobilius ir persėsti ant nuomojamo ar savo dviračio. Net atsiranda unikali galimybė pagaliau įdarbinti „Park and Ride“ aikštelę prie miesto ligoninės. Galima ir visuomeninį transportą panaudoti: per pusę sumažinti važiuojančio į Girulius miesto autobuso bilieto kainą.

pamario kelias

Pamario g.

Galima. Bet Klaipėdos valdžiai reikia kitko. Reikia visais metų laikais patogaus ir prabangaus kelio į Girulius. Ir šį uždavinį jie vadina strateginiu. Nes  Giruliuose gyvena skautai ir skraido žuvėdros… Ak, kiek romantikos… Skautai gyvena garsiojoje Skautų gatvėje, kurią neteisėtai užsitvėrė šlagbaumu ir dar sargą būdelėje pasodino, kad nestrateginiai bomžai nelandžiotų. Kur gi atveda milijonus kainuojantis kelias? Prie pat kito, dar prabangesnio kvartalo, kylančio buvusios „Žuvėdros“ pionierių stovyklos vietoje.

Mums sporto aikštelės, bėgimo takai,

Juk mes – laimingiausi pasaulio vaikai…

Kažkada skandavo čia, už poros šimtų metrų nuo jūros buvusioje stovykloje pionieriai. Pionierių neliko. Juos pakeitė skautai. Atominiai Girulių skautai.

zuvedra

Naujas kvartalas „Žuvėdros“ pionierių stovykloje

PAJŪRIO MIŠKU ROPOJA ATOMINĖ ŠMĖKLA

Girulių gyventojai sunerimę: Klaipėdos savivaldybė paskelbė esą gavusi nurodymą pasirengti galimam krovinių gabenimui į Visagino atominės elektrinės statybas, todėl reikės nutiesti platų kelią ir iškirsti beveik 10 hektarų miško.

Šiuo metu Klaipėdos mieste palei pajūrį driekiasi siauras asfaltuotas kelias. Šalia jo išsibarstė paplūdimiai, taip pat nedidelės gyvenvietės – Melnragė, Giruliai, Karklė.

Daugiau skaitykite:

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/pajurio-misku-ropoja-atomine-smekla.htm

 

 

 

Skaityti straipsnį

844

NEGALI BŪTI POLITIKU, P. ČEPAI, NEBŪK!

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

balandžio 5, 2016

Klaipėdos valdančiosios daugumos atstovas Čepas pageidautų, kad ir ne tik Etikos komisijos, bet ir kitų komitetų posėdžiai būti uždari, kad į juos neateitų klaipėdiečiai su savo problemomis. Kad liberalų koalicija toliau galėtų statyti niekam nereikalingus pakeliamus tiltus, auksinti turbo sankryžas, kirsti savo malonumui mišką ir tiesti strateginius kelius į Girulius, nesugebėdama užtikrinti darželiuose net elementarių higienos sąlygų, vykdydami savo politinį planą tremtų šešiamečius į neparengtas mokyklų grupes.


Niekaip kitaip negaliu traktuoti tokio tarybos nario Vytauto Čepo laiško, išsiųsto tarybos nariams ir administracijai po paskutiniojo Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio, kuris užtrūko net tris valandas, nes buvo nagrinėjami miestiečiams aktualūs darželių klausimai. Tarybos narys tiesiog šaukė, kad negalima šitaip kankinti nei tarybos narių, nei dalyvavusių posėdyje darželių darbuotojų ar darželinukų tėvų. Mano atsakymas į tokius pareiškimus labai paprastas: negali būti politiku, tai ir nebūk.
Vytauto Čepo laiškas
„Gerb. komiteto nariai, noriu Jus informuoti, kad man nerimą kelia paskutiniu metu įsigalinti tendencija komiteto posėdžius paversti kažkuo panašaus į mitingus. Galvoje turiu paskutinį komiteto posėdį. Nemanau, kad komitetui tokia darbo forma yra priimtina. Vietoje to, kad pasikvietus į posėdį atsakingus administracijos darbuotojus ir pareikalavus iš jų atsakomybės, mes užsiimame tuščiais plepalais neduodančios jokios realios naudos, be viso kito gaišindami kitų žmonių ir savo laiką. Sutikite, juk visą tą darželių problemą (neneigiu, kad jos nereikėjo spręsti), buvo galima sutvarkyti pasikvietus į posėdį asmenis nuo kurių veiklos priklauso problemos išsprendimas. Aišku, niekas negali uždrausti į posėdį kviesti visuomenės atstovų arba suinteresuotų žmonių ir išklausyti jų nuomonių, bet paversti visa tai šou, švelniai tariant, yra negerai.
Suprantu, artėja rinkimai, kartu didėja ir aktyvumas bei psichologinė įtampa, bet nei aš nei kiti komiteto nariai, kiek žinau, nesame niekam įsipareigoję talkinti kam nors rinkimų kampanijoje. Jei kam nors tai patinka – jo valia, tačiau aš manau, kad komiteto posėdžiai turi būti konstruktyvūs, priimami rekomendaciniai sprendimai konkretūs ir aiškūs. Todėl, gerb. kolegos informuoju Jus, kad jei panašūs atvejai kartosis aš tokiose „mitinguose“ nedalyvausiu. Keliaukime į Seimą ar dar kur esame numatę, kelkime savo reitingus savarankiškai, neįtraukdami kitų nieko neįtariančių arba nenorinčių tokiose akcijose dalyvauti asmenų.“

Skaityti straipsnį