Tik taip galima paaiškinti, kodėl „Aterna“ Aplinkos Apsaugos agentūrai pateikė klaidingus duomenis, teigdama, kad artimiausias namas nuo „Aternos“ yra už 200 m. Nuotraukos akivaizdžiai rodo, kad gyvenamieji namai yra vos daugiau nei už 50 m. Kitaip tariant – per kelią. Todėl Klaipėdos miesto bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, LRS Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, miesto merą Vytautą Grubliausą, Aplinkos Apsaugos agentūrą
DĖL KLAIDINANČIO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS –
LAIDOJIMO NAMŲ (8.4) DALIES PATALPŲ KAPITALINIO REMONTO ĮRENGIANT KREMAVIMO LINIJĄ JONIŠKĖS G.36, KLAIPĖDOJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO:
Mes – Klaipėdos miesto bendruomenė – prašome persvarstyti 2017-01-06 Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr.(28.3)-A4-221 „Atrankos išvada laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją Joniškės g.36, Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo“ pateiktą atrankos išvadą ir neleisti Klaipėdoje, Joniškės g. 36 esančių laidojimo namų UAB „Aterna“ planuojamos rekonstrukcijos, įrengiant esamuose laidojimo namuose kremavimo liniją.
Mes – Klaipėdos miesto gyventojai – nesutinkame ir nesutiksime krematoriumo įrengimui ir reikalaujame sustabdyti iniciatyvą statyti tokį objektą šalia gyvenamųjų namų kvartalų, kolektyvinių sodų („Švyturys“, “Diana“), vaikų ugdymo įstaigų (lopšelio-darželio „Žilvitis“, Saulėtekio pagrindinės mokyklos), netoli žmonių susibūrimo vietų: senamiesčio, „Tilžės“ turgus, Trinyčių tvenkinio rekreacinės zonos bei žaliojo koridoriaus su Danės upe, kur nutiesti dviračių takai, skirti žmonių poilsiui.
Klaipėdos miesto bendrajame plane krematoriumo statyba šioje vietoje nenumatyta. Lietuvos respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnis teigia, kad „Vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Vadinasi, krematoriumo statyba šioje vietoje pažeistų įstatymą.
Veiklos užsakovas ir dokumento rengėjas pateikė poveikio aplinkai vertinimo atrankai klaidingus duomenis. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau tekste – PŪV) dokumente randame daug netikslumų, susijusių su neigiamu poveikiu gyventojams ir visuomenės sveikatai. Vienas iš jų – nurodyta, kad artimiausia tankiai apgyvendinta teritorija yra 240 m atstumu, kai tuo tarpu daugiabutis namas Joniškės g. 27 yra vos už 75 metrų, Joniškės g. 28 namas yra už 108,5 m, Joniškės g. 23, 29, 26 namai yra už 119 – 143 m (situacijos schema pateikta priede 1). Visi paminėti namai patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 Nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 67 punktu patvirtintą krematoriumui nustatytą 200 m sanitarinę apsaugos zoną, kurioje dėl galimo neigiamo ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai negali būti gyvenamųjų namų.
UAB „Aterna“ ketinama vykdyti kremavimo veikla sukeltų pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai. Gretimybėje esančių Paupio kvartalo, Mokyklos gatvės kvartalo, kolektyvinių sodų (rekreacinė teritorija) aplinkos oras ir taip stipriai užterštas nuo aplinkui vykdomos pramoninės veiklos (ypač AB “Klaipėdos mediena“) ir automobilių bei geležinkelio transporto, todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai.
Kėdainių krematoriumas, gedimų atvejis,www.GRYNAS.lt, 2012 m. spalio 28 d. 15:00
Kėdainiuose veikiantis krematoriumas pastatytas pramoninėje zonoje 3 km atstumu nuo gyvenamosios aplinkos. Kad, įrangos, tame tarpe kremavimo metu susidariusių dujų filtravimo sistemos, gedimų tikimybė yra, patvirtina ir Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas: „Net ir kokybiška technologija gali sugesti. Krematoriumo krosnyje gali įvykti gedimų, avarijų. Pas mus irgi taip buvo nutikę. O avarijos atveju viskas, kas dega krosnyje, pro kaminą pasipila į aplinką. Dėl to ir svarbu krematoriumą statyti kuo atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų ar vietų, kuriose susitelkia daug žmonių“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistams aiškino V.Labanauskas (nuoroda į straipsnį: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/krematoriuma-miesto-centre-vadina-kvailyste.htm). Tuo tarpu PŪV dokumente nurodoma, kad filtravimo sistemos gedimo ar elektros tiekimo avarijų atvejais į aplinkos orą bus išmetamos degimo dujos be valymo dujų filtravimo sistemoje: t.y. pelenai pasklistų po Klaipėdos miesto gyvenamuosius kvartalus ir Danės upės rekreacinę zoną. Tai tikriausias pasityčiojimas iš mirusiųjų ir gyvųjų Klaipėdos miesto gyventojų! PŪV dokumento rengėjai avarijų atvejų nevertino ir nenumatė techninių priemonių avarijoms išvengti, o tik nurodė išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekius ir pateikė taršos sklaidą, kai visi įrengimai dirba be gedimų.
PŪV dokumente pateikti prieštaringi, klaidinantys duomenys: 6 punkte nurodyta, kad nebus naudojamos cheminės medžiagos, o 5 punkte nurodyta, kad bus naudojamos cheminės medžiagos išmetamųjų dujų valymo sistemoje. Nepateikti cheminių medžiagų saugos duomenų lapai, nenurodyti cheminių medžiagų pavadinimai, pavojingumo klasės ir kategorijos bei šių medžiagų tinkamumas neutralizuoti rūgštis, dioksinus ir furanus, nors to reikalaujama dokumento ruošimo metodiniuose nurodymuose.
Vadovaujantis Danės upės slėnio teritorijos specialiuoju planu (brėžinys pateiktas priede 2), Danės upės apsaugos zona ribojasi su UAB “Aterna“ žemės sklypo riba. Avarijos atvejais išmetami į aplinkos orą teršalai ne tik turėtų neigiamą poveikį gyventojų sveikatai fiziškai ir morališkai, bet ir vandens aplinkai bei augmenijai.
PŪV dokumento 11.1.2 punkte nurodytas kamino aukštis nuo žemės paviršiaus – 7 m, o lentelėje 11.1.2.3 ir teršalų priežeminių koncentracijų sklaidos modeliavime nurodomas kamino 9,5 m aukštis, kas įtakoja dirbtinai geresnius teršalų sklaidos aplinkos ore rodiklius.
Mūsų paskaičiavimais PŪV dokumente parinkto ventiliatoriaus, kuris skirtas išmetamų dujų išmetimui per kaminą, našumas nepakankamas užtikrinti ne mažesnį kaip 10 m/s išmetamų dujų greitį kamine, kaip to reikalauja „Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-07-02 įsakymu Nr.D1-357.
PŪV dokumente taip pat nenurodyta, kaip bus vykdomi Aplinkos ministro 2008-07-02 įsakyme Nr.D1-357 „Aplinkosauginiai reikalavimai kremavimo įmonėms aprašas“ nurodyti aplinkosauginiai reikalavimai kartu su žmonių palaikais kremuojamiems karstams, įkapėms ir kitiems daiktams (pvz. neapdorotiems impregnantams, antiseptikais ar halogenintų angliavandenilių savo sudėtyje turinčioms medžiagoms ir pan.), kurie tiesiogiai susiję su kvapų ir kenksmingų degimo produktų susidarymu.
Planuojamoje veikloje numatoma, kad į UAB “Aterna“ laidojimo namus per parą nuo 6 val. iki 22 val. papildomai atvyktų 315 vnt. lengvųjų automobilių ir 21 vnt. katafalkų. Manome, kad kremavimo veiklos užsakovas – UAB“Aterna“ ir dokumento rengėjas – UAB “Studija PS“ sąmoningai dokumente nepateikė informacijos, kaip žmonių palaikų kremavimu verslo vystymas paveiks aplink gyvenančių gyventojų psichoemocinę būklę. Taip pat nėra įvertinta, kokius pokyčius sukels žymiai intensyvesnis katafalkų ir juos lydinčių transporto priemonių eismas Klaipėdos miesto gatvėse, ypač Joniškės ir Klemiškės gatvėse, kuris ir šiuo metu yra labai intensyvus. Klėmiškės gatvė yra sparčiai besiplečiančio Paupio gyvenamojo kvartalo viena pagrindinių gatvių ir viena iš Klaipėdos miesto transporto į(iš)važiavimo arterijų. Tačiau šioje gatvėje įrengta tik 9,4 % šaligatvių ir ji tampa viena nesaugiausių gatvių Klaipėdos mieste.
Numatoma įrengti krematoriumo vieta Joniškės g. 36, Klaipėdoje išniekintų istorinį ir kultūrinį miesto paveldą. Šalia Danės upės, pagrindinio Pilsoto (taip vadinosi Klaipėdos apylinkės kuršių laikais) žemės vandens kelio buvo dauguma šios žemės piliakalnių. Prof. Vlado Žulkaus knygoje „Viduramžių Klaipėda“ žemėlapyje (psl.15) aiškiai parodyta, kad toje vietoje, kur dabar stovi UAB „Aterna“ laidojimo namai, buvo piliavietė. Šalia piliavietės visada būdavo ir kapinynai. To įrodymui jau trejetą metų archeologai tyrinėja Joniškės kapinyną (Un .Nr.31844). Tai nekilnojama kultūros vertybė. Šis kapinynas ribojasi su Joniškės kapinių teritorija. Joniškės kapinėse yra palaidotas Tilžės akto signataras Jurgis Lėbartas ir kiti nusipelnę Klaipėdai žmonės, be kurių, ko gero, šiandien Klaipėda būtų ne Lietuvos.
Kiekvienais metais Klaipėdos savivaldybės ar merijos atstovai sausio 15 d. pagerbia Joniškės kapinėse Jurgio Lėbarto atminimą. Neįsivaizduojame, jei bus pastatytas krematoriumas, kaip Klaipėdos valdžios atstovai sausio 15 d. galės pažiūrėti klaipėdiečiams į akis. Kapinėse ramybės neliks, čia vyks komercinė ūkinė veikla – palaikų kremavimas. Tai tiesiog kapų išniekinimas ir brutalus atminties pamynimas.
Mes suprantame, kad žmonių palaikų kremavimas vis labiau populiarėja ir atsirado poreikis jį įrengti Vakarų Lietuvoje, todėl reikalaujame, kad kremavimo linijos vieta būtų renkama profesionaliai, atsižvelgiant į visus aplinkosauginius reikalavimus ir visuomenės sveikatos veiksnius. Kremavimo linija yra pramoninis, padidinto pavojingumo deginimo įrenginys, kuris gali sukelti pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai, todėl jo veikla galima tik pramoninėje zonoje. Beje, kiek mums žinoma, Aplinkos apsaugos agentūrai yra pateiktas analogiškas dokumentas kremavimo veiklai Ketvergių kaimo vietovėje, yra net išskirtas sklypas Kretingos rajone.
