MENIU

Autorius

2513

MIESTAS IR UOSTAS: PILIETINIO KARO ZONA

Darbas Klaipėdos taryboje

liepos 12, 2017

Aš asmeniškai noriu uostą matyti, girdėti ir jausti, kaip Lietuvos ekonomikos širdį, varinėjančią mūsų keliais ekonominį kraują – krovinius. Lietuva nebeturi savo laivyno, tad uostas yra ir vieninteliu garantu, kad Lietuva yra ir išliks jūrine valstybe.

Penktadienį, liepos 14 d., Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje bus svarstomas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos antrasis variantas, numatantis vystyti uostą pietinėje miesto dalyje. Toks yra miesto valdžios atsakas į giliavandenio uosto projektą. Išgelbstima Melnragė su grietinėle (čia NT turi ir meras, ir pvz. „Klaipėdos naftos“ vadovas ir daugelis kitų), tačiau paaukojama pietinė dalis. Dabar pietiečiai gyvens iš esmės uoste tarp LEZ-o ir Dumpių sąvartyno. Uostas užpils marias iki Kiaulės nugaros, įrengdamas krantines, išgilins įplauką tarp Kuršių nerijos ir Kiaulės nugaros laivams, prasidės Kuršių nerijos krantų erozija. Na, tada užbetonuos Kuršių nerijos krantus. Uosto teritorija apims ir vandenvietę iki pat Vilhelmo kanalo.

KAIP MIESTAS VYKDYS EKSPROPRIACIJĄ?

Dar miestas numatė nusavinti privačių uosto bendrovių teritorijas – kokiu pagrindu – nieks nežino. Ką ten darys miestas – nieks nežino. Vystys daugiafunkcę veiklą – taip parašyta. Kol kas tą „daugiafunkciškumą“ matau merdėjančioje Laivitės teritorijoje ir … automobilių stovėjimo aikštelėje prieš piliavietę – auksinėje, brangiausioje miesto širdies žemėje, kur turi būti rekreacijos, gėlynų, skaitparkų, fontanų, kavinukių, ledainių zona. Užsisvajojau… Todėl siūlau laiku sustoti ir rinktis nuosaikiausią – koncepcijos variantą Nr.1, kuriame uosto vystymasis numatytas dabar esančioje teritorijoje. Tam, kad miestas ir uostas susėstų bendroms deryboms ir strategijoms. Nes kol kas to nėra. O tokiu atveju pralaimės miestiečiai.

Nes nei uostas, nei miestas nėra pasirengęs savivaldybės peršamam variantui. Miestas ir toliau sėkmingai demonstruoja savo negalėjimą įsisavinti atgautų uosto teritorijų („Laivitė“ – Memelio miestas), o uostas nežengia modernizavimo keliu, krantinės nėra racionaliai išnaudotos ir eksploatuojamos primityviais būdais.

UOSTAS DIRBA SENOVINIAIS METODAIS

Klaipėdos uosto pakrantė yra ilgiausia iš visų Baltijos jūros uostų, tačiau Lietuvos uostas yra tik ketvirtas pagal krovą, uostamiestyje neefektyviai naudojamų teritorijų renovacija, ji vyksta neplanuotai ir inertiškai, sutartys su uosto bendrovėmis yra nerevizuotos dvidešimt metų, juose nėra ekologinių, taršos saugiklių. Vakarų Europos uostamiesčiai, pvz. Geteborgas, net ir išsidėstęs trumpesnėje pakrantės atkarpoje, uosto veiklai naudoja mažesnį plotą. Klaipėdos uosto krantinių ilgis sudaro 26,7 km, o kitų labai didelių Baltijos jūros uostų – 18-20 km. Lietuvos uostas yra ir vienas didžiausių pagal savo plotą, kuris sudaro beveik 500 hektarų. Pagrindinių kompanijų daugiau kaip 90 proc. krovinių užima 29 proc. visos teritorijos ir 38 proc. iš daugiau nei 27 km bendro krantinių ilgio. Likusią 71 proc. uosto dalį užima aptarnaujančios tarnybos, keltų ir jų prieigų teritorijos, kruizinių laivų terminalai, laivų remonto dirbtuvės ir kitos krovos kompanijos. Tai rodo, kad teritorija naudojama neefektyviai, o užimami plotai visiškai neadekvatūs veiklos užmojams. Pelningiausiai dirbančių įmonių išsidėstymas pakrantėje nesusijęs su uosto gyvavimo ciklu – šiaurinėje dalyje, kur gyliai didžiausi, uosto aktyvumas tėra vidutinis, o plotai pietinėje dalyje plačiai išsidriekę į miesto pusę (Vilniaus Gedimino technikos miestų urbanistikos mokslininkės Eglės Truskauskienės duomenys).

MIESTAS TURI „PROTINGĖTI“

Koncepcijos variantas Nr. 1 numato efektyvią uosto ir miesto partnerystę, ko šiandien labai stokojama. Ir galėtų būti veiksmingas pereinamuoju penkerių-dešimties metų laikotarpiu, per kurį atsirastų bendrais interesais paremtas uosto ir miesto bendradarbiavimas bei suderinto bendrojo plano parengimas.

Pasirinkus šį variantą miestas pats būtų priverstas vystyti verslą, pramonę, rekreaciją, o ne tik laukti dangiškos manos iš uosto veiklos, nusėdančios gyventojų pajamu mokesčiu uostamiesčio  biudžete. Remiantis šiuo variantu Klaipėdos LEZ intensyviau integruotųsi į miesto struktūrinę sistemą ir ekonominiu, ir funkciniu aspektu; vystytųsi  paties miesto  pramonės plėtra, būtų skatinamos su uostu tiesiogiai nesusijusios ekonominės veiklos. Nes tik tai gali tapti atsvara rizikoms, kylančioms dėl galimų uosto veiklos svyravimų, nulemtų besikeičiančios geopolitinės situacijos. Miestas privalėtų skatinti turizmą, vystant rekreacinę ir kitą infrastruktūrą teritorijose prie Baltijos jūros ir Kuršių marių, sudarant sąlygas kurtis kultūriniams, pramoginiams ir rekreaciniams objektams, kurių veikla nepriklauso nuo klimatinių sąlygų; nematerialaus intelektinio produkto kūrimą, sudarant sąlygas investicijoms į šiuolaikinius reikalavimus atitinkančia darbinę aplinką su visa reikalinga paslaugų, socialine ir susisiekimo infrastruktūra. Šio varianto dėka stiprėtų pats miestas – jo ekonomika, infrastruktūra. Miestas „protingėtų“ ir universitetas būtų jam reikalingas, kaip oras, o ne tik, kaip uosto aptarnaujančių specialistų kalvė.

Klausimas vienas – ar pats miestas, kaip politinės valios darinys, pasirengęs priimti tokį iššūkį, ar jam užteks kūrybinio intelekto?

AR BETONUOSIM KURŠIŲ NERIJOS KRANTUS?

Socialiniu apsektu koncepcijos variantas Nr. 1 (beje, šis aspektas miesto raidos studijoje kažkodėl nenagrinėjamas) yra saugiausias: nes įgyvendinant variantą Nr. 2, visa pietinė Klaipėdos dalis su visais gyventojais yra paverčiama amžiams uosto įkaitu, industrinės teritorijos dalimi, užkertant bet kokias patogaus, saugaus, su išvystytomis poilsio ir rekreacijos zonomis miesto vystymo galimybes, sunaikinamos jau dabar egzistuojančios rekreacinės zonos. Savivaldybė, siūlydama šį variantą, iš esmės atiduoda pietinę miesto dalį uostui, taip apsaugodama privilegijuotą šiaurinė dalį.

Ir kas labai svarbu, gal net svarbiausia, koncepcijos variante Nr. 1 teikiami perspektyvinio Klaipėdos miesto vystymo pasiūlymai yra palankūs gamtinio kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo užtikrinimui: nesunaikinama Melnragė, nesunaikinama Kiaulės nugara, išvengiama agresyvaus poveikio Kuršių nerijai.

Ir dar; aš asmeniškai noriu uostą matyti, girdėti ir jausti, kaip Lietuvos ekonomikos širdį, varinėjančią mūsų keliais ekonominį kraują – krovinius. Lietuva nebeturi savo laivyno, tad uostas yra ir vieninteliu garantu, kad Lietuva yra ir išliks jūrine valstybe.

NETIKIU LIBERALAIS

Ir dar: netikiu liberalais, nes pažįstu juos, kaip nuluptus. E. Gentvilas, kaip uosto vadovas, pasiskelbė, kad Šventojoje bus aptarnaujami mažieji pramoginiai ir žvejybiniai laivai. Uosto akvatorija buvo išvalyta, pagilinta, įrengti inžineriniai tinklai ir plaukiojančios prieplaukos, sumokėta už iškasto grunto sandėliavimą. Iš viso išmesta į balą, tiksliau, šiuo atveju – į jūrą, 4,8 milijono litų. Negana to, neveikiančio uosto direktore paskirta E. Gentvilo dešiniąja ranka vadinama Airida Čėsnienė per trejus metus susišlavė 400 tūkstančių litų atlyginimo. Uostas veikė kelias dienas, o direktorė atlyginimą gavo 3 metus.

Todėl klausimas – kam naudingas savivaldybės siūlomas, su visuomene nederintas ir nediskutuotas, bendrojo plano keitimas – atviras.

 

 

Skaityti straipsnį

2209

KVAILA IR NEPATYRUSI BUVAU…

Darbas Klaipėdos taryboje

balandžio 10, 2017

2016-ŲJŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Esu frakcijos „Puteikis Plius“ Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje pirmininkė. Dirbu taryboje vadovaudamasi frakcijos veiklos programa, kurios pagrindiniai principai yra atvirumas rinkėjams ir atsiskaitomumas, tik skaidrių, viešai aptartų, į darnią ateitį orientuotų sprendimų priėmimas; Klaipėdos, kaip urbanistinės struktūros, kurioje žmonės ne tik dirba, bet ir gyvena, augina vaikus, ilsisi, plėtra, pagal aiškią programą, kurią patvirtina miesto bendruomenė atvirai svarstydama, diskutuodama ir siūlydama geriausius variantus. Remdamasi šia programa ypatingai didelį dėmesį skyriau bendruomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą: kartu su skirtingomis miesto bendruomenėmis tariuosi prieš priimdama sprendimus, kartu aptariami jau priimti tarybos sprendimai, siunčiau pranešimus spaudai, stengdamasi viešinti priimamus sprendimus ir siūlyti problemų sprendimo būdus.

Taryboje dirbu Kultūros, švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetuose, Neįgaliųjų reikalų taryboje, Narkotikų kontrolės komisijoje, Nuolatinėje komisijoje Reglamentui rengti ir koreguoti bei Antikorupcijos komisijoje.

Dalyvavau visuose tarybos (12) posėdžių ir komitetų, tarybų bei komisijų, kuriuose dirbu, posėdžiuose: 23 – Kultūros, švietimo ir sporto komiteto; 10 – Kontrolės komiteto posėdžiuose; 4 – Narkotikų kontrolės komisijos; 4 – Nuolatinės komisijos Reglamentui rengti bei koreguoti; 5 – Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiuose;5 – Antikorupcijos komisijos.

Daug dėmesio skyriau tam, kad būtų suformuota ir pradėtų veikti Antikorupcijos komisija. Kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, kad būtų sustabdyti Mero veiksmai, šaukiant Antikorupcijos komisijos posėdį ir inicijuojant neteisėtus šios komisijos pirmininko pavaduotojo rinkimus. Meras, inicijuodamas tokius veiksmus pažeidė Komisijos nuostatas, kurios teigia: „Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Komisijos pirmininkas.“ Kadangi šios komisijos pirmininkas dar išrinktas nebuvo, todėl tokių veiksmų inicijavimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai apie tai.

Taip pat kreipiausi į Vyriausybės atstovo apskrityje tarnybą, prašydama užtikrinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatų dėl Antikorupcijos komisijos suformavimo ir veiklos vykdymo: „Nors nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, ši komisija dar nepradėjo savo veiklos, nes nėra patvirtinto komisijos pirmininko. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis savivaldybės tarybos merą koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų bei komisijų veiklą, bei atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra paskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, prašau įpareigoti Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską teikti šios komisijos pirmininko kandidatūrą artimiausiame tarybos posėdyje. Noriu Jus informuoti, kad Opozicijai priklausančios frakcijos jau antrą mėnesį nesulaukia mero prašymo teikti kandidatūras į minėtą postą. Tai leidžia manyti, kas įstatymas yra nevykdomas sąmoningai, stengiantis užvilkinti procedūras, siekiant, kad ši komisija neveiktų.“

Kreipiausi atviru laišku į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisiją dėl to, kad svarstant Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco elgesį Tarybos posėdžio metu – demonstratyviai knarkiant mano pasisakymo metu – į posėdį nebuvau pakviesta. Tokiu būdu, jos pirmininkė Aldona Staponkienė pati prisideda prie nepagarbos demonstravimo ir stiprina jau aukščiau minėtas patyčių taryboje tendencijas.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetui pateikiau svarstyti Vasaros koncertų estrados išsaugojimo klausimą. To dėka buvo sustabdytas jos naikinimas. Praeitų metų liepą kolegija pritarė savivaldybės administracijos siūlymui „modernizuoti“ Vasaros estradą: panaikinti žiūrovams skirtą dalį, vietoje jos „įrengiant“ … žolyną. Remdamasi daugiau nei 400 klaipėdiečių parašų po peticija „Dėl Klaipėdos vasaros estrados išsaugojimo“ pilnam šio klausimo aptarimui sukviečiau visas suinteresuotas puses: Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ bei Savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento atstovus, kartu su „Aukuru“ surengiau atvirą diskusiją dėl Vasaros koncertų estrados išsaugojimo. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šiuo klausimu.

Gavusi klaipėdiečio skundą dėl „Švyturio“ arenos repertuaro, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete, siūliau sutarties su koncesininku, valdančiu areną, pakeitimus.

Kartu su Kontrolės komiteto pirmininku Arūnu Barbšiu kreipiamės į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl faktų, kurie buvo atskleisti Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos audito metu, tiriant savivaldybei teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumas.

Kreipiausi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sekretorių, ragindama, kad laikantis reglamento, Klaipėdos miesto savivaldybės komisijų ir tarybų posėdžiai būtų protokoluojami, o protokolai būtų publikuojami savivaldybės interneto svetainėje, nes kai kurių komisijų, komitetų ir tarybų posėdžių savivaldybės interneto svetainėje Kultūros ir meno tarybos paskutiniai protokolai buvo datuoti 2014 m., Sporto tarybos skiltyje apskritai nepateikiami jokie protokolai Kartu su Kultūros sk. darbuotoja Raimonda Mažoniene siūliau įdiegti automatizuotą sistemą,, kad, kad Avilyje užregistruotas visuomeninės tarybos protokolas automatiškai atsirastų miesto tarybos skiltyje.

Surinkau medžiagą apie Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų neatitikimą LR higienos normoms, inicijavau šio klausimo svarstymą Kultūros, švietimo ir sporto komitete. Parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai. Po šių veiksmų savivaldybės administracija pradėjo spręsti iš esmės šį klausimą.

Bendradarbiaudama su visuomenine Klaipėdos kultūros paveldo komisija ir gyventojais, kurių interesai tiesiogiai pažeidžiami, kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrą, Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą dėl Bastionų gatvės nutiesimo ir Bastionų tilto finansavimo. Pasiūliau:

  1. stabdyti neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą ir neskirti Klaipėdos miesto savivaldybei numatomos 6 mln Eur tilto ir 2,5 mln Eur aplinkinių gatvių pertvarkai iš ES struktūrinių fondų ar LR lėšų. Jas nukreipti pagrindinės Lietuvos vyriausybės numatomų 2014-2020 m. ES investicijų krypčių Lietuvoje (inovacijų, mokslo tyrimų, technologinės plėtros skatinimas, verslo konkurencingumas, švietimas, užimtumas ir skurdo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas) vystymui – šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui.
  2. Inicijuoti specialiųjų tarnybų tyrimą dėl Klaipėdos politikų Artūro Šulco ir Simono Gentvilo lobistinės veiklos galimai neteisėtai proteguojant UAB „ŠBTF“ (Šiaulių banko turto fondas) patikrinimo ir privačių bei tarnybinių interesų supainiojimo žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g.8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano, Bastiono gatvės ir naujojo tilto projektavimo atžvilgiu.

Taip pat parengiau ir išplatinau pranešimą spaudai šia tema.

Pateikiau sprendimo projektą, siūlantį panaikinti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo Tauralaukio progimnazija būtų iškeliama į naujai statomos mokyklos Kretingos g. (prie Žolynų gyvenamojo kvartalo esančiame žemės sklype) pastatą ir kuriam nepritaria mokyklos taryba bei greta esančios bendruomenės. Surengiau šio klausimo svarstymą su mokyklos ir vietos bendruomene Kultūros, švietimo ir sporto komitete.

Kreipiausi į Lygių galimybių kontrolės tarnybą dėl vicemero Artūro Šulco pasisakymo posėdžio metu, prašydama ištirti, ar Artūro Šulco pasakymas nediskriminuoja tam tikros gyventojų grupės, atitinkančios davatkos apibūdinimą, pagal lytį, pagal amžių, pagal religinius įsitikinimus, pagal šeimyninę padėtį ir socialinę (turtinę padėtį).

Kreipiausi į VTEK-ą,  prašydama ištirti, ar Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nepažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, kartu su žmona rengdamas Klaipėdos pilies džiazo festivalį.                  Oficialus festivalio tinklalapis tuo metu (2016 06 22) http://jazz.lt/festival/kontaktai,98.html rodė, kad minėta asociacija veikia tuo pačiu adresu – Molo 26, kur gyvena ir mero šeima. Čia pateikiamas ir mero mobilusis telefonas. Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų paviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Prašiau ištirti, ar Vytautas Grubliauskas, priimdamas sprendimus pirmenybė teikiama viešiesiems interesams, ar užtikrinamas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, ar nepažeidžia Vytauto Grubliausko elgesys prievolių, kurias nustato ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas:

1.Teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

  1. Nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.
  2. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Kreipiausi atviru laišku į Liberalų sąjūdžio pirmininką Remigijų Šimašių, Vytautą Grubliauską ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių dėl Klaipėdos mero džiazo festivalio finansinės ataskaitos paviešinimo. Nei vienas iš šių asmenų man atsakymo neatsiuntė.

Teikiau pasiūlymus:

  1. 2016-2018 m. strateginio veiklos plano pakeitimui: siūlau išbraukti iš Kūno kultūros ir sporto plėtros programos (Nr. 11) pakeitimą dėl finansavimo apimties padidinimo šiai priemonei 2017 m. 1673.1 tūkst. Eur (finansavimo šaltinis SB), susijusį su tuo, kad vykdant Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybos viešojo pirkimo procedūras pirkimo paaiškėjo, kad tam, kad būtų galima pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju, reikalinga padidinti projekto vertę iki 15.823.003,02 Eur ir svarstyti jį atskiru klausimu.

Kilus Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio, įtariamo neteisėtu praturtėjimu, skandalui, siūliau pasekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu ir kreiptis dėl minėto viešojo pirkimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašant patikrinti pateiktų kainų ir viešojo pirkimo procedūrų teisingumą ir teisėtumą, ryšium su tuo, kad ir šiame konkurse, kaip ir Vilniaus baseino, dalyvauja MG Baltic priklausančios įmonės, kurios, kaip įtariama yra tiesiogiai susijusios su buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio neteisėtu praturtėjimu. Yra tikimybė, kad atlikus patikrinimą, galimai sumažėtų pasiūlymų kainos ir nereikėtų skirti papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto.

  1. Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) priemonei „Pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimas“ įgyvendinti panaudojus KVJUD lėšas, sutaupytas lėšas 113 tūkst. skirti Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų infrastruktūros ir veiklos sutvarkymui taip, kad jos atitiktų higienos normas, minėtą sumą perkeliant į Ugdymo proceso užtikrinimo programą (Nr. 10).
  2. Priimti protokolinį pavedimą, pavedant Klaipėdos miesto tarybos Antikorupcijos komisijai atlikti savivaldybės administracijos teikiamo Tarybai Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo projekto antikorupcinį vertinimą.
  3. Į Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. veiklos planą įtraukti audito atlikimą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“; Prioritetinių sporto šakų didelio sportinio meistriškumo klubų dalinio finansavimo programos; Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakų sportinės veiklos programų dalinio finansavimo programos; BĮ Klaipėdos miesto sporto klube „Viesulas“.
  4. Savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei

savivaldybės veiklos auditą, teikti išvadas dėl audito rezultatų. Svarstyti savivaldybės kontrolieriaus teiktos Savivaldybės tarybai išvados dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.

  1. Muzikos mokyklų bei menų gimnazijų moksleiviams, pateikusiems tai įrodantį dokumentą, taikoma 100 proc. nuolaida bilietams.
  2. Nedidinti KKC parodų kainų, neskirstyti parodų į vietines, respublikines ir pasaulinės reikšmės.
  3. Iki Jūros šventės rasti galimybes įrengti neįgaliesiems skirtus tualetus Jūros šventės metu, taip užtikrinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją.
  4. Siūliau uždrausti papildomų prekybos alkoholiu vietų atsiradimą Jūros šventės ir visų renginių, kuriems naudojamas bent vienas Euras viešųjų lėšų: savivaldybės, Kultūros tarybos ar ministerijų biudžeto. Tą patį draudimą siūlyti taikyti ir reprezentaciniams festivaliams (tarp jų – ir mero žmonos Džiazo festivaliui) bei renginiams, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai.
  5. Tarybos veiklos reglamente netaikyti tarybos nariams neteisėtų „elgesio Taryboje taisyklių“, varžančių Tarybos narių teises, nes jos skirtos reglamentuoti tarybos posėdžio svečių, o ne tarybos narių elgesį, o to Vietos savivaldos įstatymas nenumato.
  6. Taip pat siūliau išbraukti neapibrėžtas, neaiškias, pirmininkaujančio interpretacijai paliekamas nuostatas. Abu šie mano pasiūlymai buvo priimti.
  7. Klaipėdos miesto tautinių mažumų taryba galėtų ne tik atstovauti tautinių mažumų interesams, vykdyti konsultanto ir eksperto funkcijas, spręsti strateginius bei kitus miesto tautinių bendrijų klausimus.
  8. Pateikiau pasiūlymą dėl Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, kurio esmė yra ta, kad pati ugdymo įstaiga, suderinusi su įstaigos taryba galėtų lanksčiai, pagal poreikius, paskirstyti 9 ugdymo valandas. Šis pasiūlymas parengtas bendradarbiaujant su lopšelio-darželio „Želmenėlis“ profsąjunga. Šis pasiūlymas iš pirmo karto nebuvo patvirtintas, tačiau jis buvo įtrauktas į sprendimo pataisas, kurias 2017 03 30 teikė pati savivaldybės administracija ir šis pasiūlymas buvo patvirtintas.
  9. Teikiau pasiūlymą, kad Etikos komisijos posėdžiai būtų atviri.

 

Taip pat, siekdama, kad būtų sutvarkyta perėja Liepų g., rašiau 2 kartus eiliuotus prašymus miesto Ūkio departamento direktoriui L. Dūdai. Ieškodama būdo, kaip priversti dirbti ir vykdyti pažadus, ėmiausi politinės ironijos, gal net satyros

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau

 

Kvaila ir nepatyrusi buvau,

Kai pernai vienu vyru patikėjau:

Jis sakė man: “Aš viską padarau,

Aš jau tikrai nelaidau žodžių vėjui”.

 

Tikėjau aš Dūda, šventai tikėjau,

Ir jo žadėtojo pavasario meldžiau:

Tu saulės spinduliais apšvieski perėją –

Ją pamatyti miesto valdžiai bus lengviau.

 

Nors valdininkas panašus į tikrą vyrą buvo,

Bet bėgo mėnesiai – septyni jau –

Gal perėjai skirti dažai uždžiūvo,

Kad jokio “zebro” aš toj vietoj nematau.

 

Ir ženklas, pasislėpęs už liepaitės,

Nes jam baugu matyti, kaip vaikai

Per pilką grindinį žingsniuoja bailiai –

Ei, ei, vairuotojau, ar perėją matai?

 

Prašau nuolankiai valdininko Dūdos:

Surasti laiko ir dažų baltų

Žymėti perėjai, taip pat ištraukti ženklą

Iš liepos besiskleidžiančios šakų …

 

Kvaila buvau, aš Dūda patikėjau…

 

Dalyvavau mokymuose, skirtuose Savivaldybių tarybų nariams.

 

Teikiau paklausimus, susijusius su aukščiau minėtais ir kitais su gyventojų interesais ir tarybos nario veikla susijusiais klausimais Savivaldybės administracijai, Visuomenės sveikatos centrui, Mero ir tarybos sekretoriatui, Ministrui pirmininkui, VTEK-ui, Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms.

 

Inicijavau Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų  nominaciją „Nikės plunksna“, kuri Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse  įteikta žurnalistui, aktyviausiai ginančiam viešąjį interesą.

 

Skaityti straipsnį

2297

AR SKAIDRUS FESTIVALIŲ FINANSAVIMAS?

Darbas Klaipėdos taryboje, Kultūros, švietimo ir sporto komitete

vasario 21, 2017

Asociatyvinė nuotrauka: Sauliaus Vaitiekūno instaliacijos „Debesys“ fragmentas

 

Šiais pasiūlymais sukonkretinama Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo tvarka, tikslinant paraiškų teikimo būdą, ekspertų skyrimo tvarką, keičiant sprendimo objektą – Reprezentacinį festivalį – į Reprezentacinį renginį, tokiu būdu sudarant lygias sąlygas dalyvauti šiame konkurse kitiems šiame apraše nurodytoms sąlygoms atitinkantiems kultūros ir meno renginiams. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, siūlau, kad lėšos Klaipėdos miesto reprezentaciniams renginiams būtų skiriamos ne Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o  tarybos sprendimu. Taip pat, siekiant nesieti kultūros su alkoholio vartojimu, siūlau, kad nebūtų įtraukiami į Reprezentacinių renginių sąrašą renginiai, kurių metu atsiranda papildomos prekybos alkoholiu vietos. Ženkliai didinant finansavimo ribas, neatsakinga palikti tą patį, skaidrumo stokojantį aprašą, sulaukusį daug kritikos iš Klaipėdos kultūros bendruomenės. Toks aprašas nepanaikina galimų korupcijos apraiškų, kai projektus ekspertuoja ir juos teikiantys asmenys ir patys Kultūros ir meno tarybos nariai.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/reprezentaciniams-festivaliams—daugiau-pinigu-1533052

Savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos

2010 m. liepos 29 d.

sprendimu Nr. T2-196

 

2014 m. kovo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-73 redakcija

 

REPREZENTACINIO KLAIPĖDOS MIESTO KULTŪROS RENGINIO FESTIVALIO STATUSO SUTEIKIMO IR JO DALINIO FINANSAVIMO IŠ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo ir jo dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo Klaipėdoje rengiamiems tęstiniams festivaliams kultūros renginiams kriterijus, projektų svarstymo ir vertinimo bei jų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už jas reglamentaciją.
  2. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti didžiųjų, miesto įvaizdžiui svarbių Klaipėdos festivalių kultūros renginių ilgametį ilgalaikį dalinį finansavimą. Tai leistų siekti kokybiško jų tęstinumo bei skatintų naujų idėjų, raiškos formų atsiradimą ir raidą.
  3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

                      Kultūros renginys – vieša, iškili meninė–kultūrinė muzikos, šokio, teatro, dailės, kino ar kitų meno rūšių šventė (festivalis, tarptautinis konkursas, paroda ar kita meno raiškos forma), skatinanti nacionalinės kultūros vyksmą Klaipėdoje ir Lietuvoje. didelis, iškilmingas kultūros renginys.

Reprezentacinis – turintis didelę reikšmę miesto įvaizdžiui ir (arba) meninio žanro bei nacionalinės kultūros vystymuisi.

Projektas – laike apibrėžta kryptingos veiklos priemonių visuma, kurios tikslas – suteikti kultūros paslaugą arba sukurti kultūros produktą, skirtą visuomenės kultūriniams, meniniams ir švietėjiškiems poreikiams įgyvendinti.

Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

  1. Reprezentacinio festivalio kultūros renginio statusas gali būti suteikiamas Klaipėdoje rengiamiems tęstiniams renginiams, kurių tikslas – Klaipėdos bendruomenei pristatyti, skleisti ir populiarinti aukšto meninio lygio (kokybišką) Klaipėdos, Lietuvos ir užsienio šalių profesionalųjį bei mėgėjų meną.
  2. Šio Tvarkos aprašo vykdytojai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija), biudžetinės valstybės ir savivaldybės kultūros įstaigos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą.
  3. Šio Tvarkos aprašo įgyvendinimą prižiūri Savivaldybės administracijos direktorius (arba jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo administravimo subjektas) ir atsiskaito Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (toliau – Taryba) jos reglamento nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

REPREZENTACINIO KULTŪROS RENGINIO FESTIVALIO STATUSO SUTEIKIMAS

 

  1. Paraiškas dėl reprezentacinio miesto festivalio kultūros renginio statuso suteikimo renginiui Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriui (toliau – Kultūros skyrius) gali teikti tik kultūros ir (arba) meno renginius organizuojantys juridiniai asmenys (toliau – organizatoriai), taip pat ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių teikiamas festivalis kultūros renginys įvyko ne mažiau nei 3 kartus.
  2. Organizatorių paraiškos dėl jų kultūros renginio festivalio įtraukimo į rekomenduojamų reprezentacinių miesto festivalių sąrašą pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą formą priimamos, Savivaldybės administracijai paskelbus informaciją (skelbimą) apie jų priėmimą savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt ir viename iš Klaipėdos dienraščių.
  3. Skelbime nurodoma:

9.1. paraiškų priėmimo laikas;

9.2. paraiškų pateikimo būdas;

9.2. paraiškas priimantis skyrius;

9.4. kontaktinio asmens vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas;

9.5. kita reikalinga informacija.

  1. Kartu su paraiška privaloma pateikti:

10.1. organizatoriaus registravimo pažymėjimo kopiją;

10.2. organizatoriaus įstatų (nuostatų) kopiją;

10.3. pastarųjų metų viešųjų ryšių programos aprašymą;

10.4.  pastarųjų metų festivalio finansavimo šaltinių ir lėšų suvestinę;

10.5. pastarųjų metų analizę, kiek renginys festivalis prisidėjo prie verslo ir turizmo plėtros mieste (t. y. kiek jis naudojosi miesto viešbučių, maitinimo įmonių, transporto ir pan. paslaugomis).

  1. Paraiškos teikiamos užklijuotame voke (pakete), ant kurio turi būti nurodyta: „PARAIŠKA“ ir pareiškėjo pavadinimas ir adresas. Paraiškos iki kvietime nurodyto termino pabaigos turi būti pateiktos naudojantis tik pašto pasiuntinių teikiamomis paslaugomis (paraiška laikoma pateikta laiku, jei ant voko nurodyta pašto antspaudo data ar paraiškos įteikimo pasiuntiniui data yra ne vėlesnė nei paskutinė paraiškų pateikimo diena) Kitais būdais pristatytos ir (arba) kitais nei skelbime nurodytais adresais pateiktos arba po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos paraiškos nepriimamos ir nevertinamos. 
  2. Siekiant užtikrinti paraiškų vertinimo skaidrumą ir pareiškėjų lygiateisiškumą, paraiškų taisymas, tikslinimas, pildymas ar papildomas dokumentų teikimas pareiškėjų iniciatyva po jų pateikimo yra negalimas, išskyrus aritmetinių klaidų taisymą, pažymų ir kitų dokumentų, dėl kurių išdavimo buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas ar kitas įstaigas ir kurių atsakymas nebuvo gautas teikiant paraišką. Paraiškoje nurodyta informacija apie projekto veiklą ir projekto sąmata po paraiškos pateikimo netaisomos. 
  3. Paraiškos nesvarstomos, jei jos užpildytos netvarkingai, pateiktos pasibaigus Savivaldybės administracijos nustatytam paraiškų priėmimo laikui, neatitinka konkursui keliamų reikalavimų, jeigu nepateikti visi būtini dokumentai, nurodyti 10 punkte.
  4. 123. Reprezentacinių Klaipėdos miesto kultūros renginių festivalių sąrašą, atsižvelgdama į ekspertų vertinimus, Kultūros ir meno tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – KMT) teikimu trejiems metams tvirtina Taryba.
  5. Ekspertų atrankos yra vykdomos viešojo konkurso būdu (toliau – Konkursas), vadovaujantis kultūros ir meno sričių atstovavimo įvairovės principu.
  6. Ekspertai – tai specialistai, turintys atitinkamos kultūros ir meno srities darbinės, mokymo ar vertinimo patirties bei specialiųjų tos srities žinių, įgūdžių ir kompetencijos. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, KMT nariai ir savivaldybės administracijos darbuotojai.
  7. Asmuo, pageidaujantis dalyvauti Konkurse, turi atitikti šiuos reikalavimus:

16.1. turėti specialiųjų žinių, įgūdžių, kompetencijos bei patirties kultūros ir meno srityje;

16.2. išmanyti ir sekti Lietuvos kultūros ir meno tendencijas bei prioritetus;

16.3. būti nepriekaištingos reputacijos.

  1. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per praėjusius 5 metus buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
  2. Konkursas paprastai vykdomas kas dveji metai spalio–lapkričio mėnesiais. Atsiradus poreikiui papildyti trūkstamą Ekspertų skaičių (dėl spręstinų klausimų ir (ar) gautų dokumentų skaičiaus, jų pobūdžio ir pan.), KMT sprendimu gali būti skelbiami papildomi konkursai.
  3. Apie vykdomą (-us) Konkursą (-us) skelbiama savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt. Skelbime nurodoma kokios (-ių) kultūros ir meno srities (-čių) ekspertų ieškoma, galutinė data, iki kurios turės būti sudaryta ekspertų duomenų bazė, ir kita svarbi su konkursu susijusi informacija. Atrankos vykdymui paprastai nustatomas 35 dienų terminas.
  4. 20. Asmuo, norintis dalyvauti konkurse (toliau – Pretendentas), per 15 darbo dienų nuo Konkurso paskelbimo dienos savivaldybės Kultūros skyriui privalo pateikti:

20.1. užpildytą pretendento anketą;

20.2. asmens tapatybę, išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;

20.3. gyvenimo aprašymą (laisvos formos).

  1. Pretendentas taip pat gali pateikti jam suteiktą (-as) atitinkamoms kultūros ir meno sritims atstovaujančių asociacijų, sąjungų ar bendruomenių rekomendaciją (-as), į kurią (-as) KMT gali atsižvelgti papildomai skirdamas balus (nuo 1 iki 5 balų).
  2. Pretendentas nurodytus dokumentus gali pateikti elektroniniu paštu, asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku savivaldybės Kultūros skyriui. Atsakingas Kultūros skyriaus darbuotojas teisę paprašyti šių dokumentų originalų.
  3. Pretendentų dokumentus posėdžio metu nagrinėja, vertina ir sprendimą dėl Pretendento atitikties ar neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams priima KMT. Tuo atveju, kai Pretendento pateikta informacija yra nepakankama ar neaiški, KMT gali nuspręsti ją tikslinti (prašyti darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijų ir pan.), atidėdamas galutinio sprendimo dėl Pretendento atitikties į ekspertus priėmimą. Toks Tarybos narių sprendimas įforminamas posėdžio protokolu.
  4. Priėmus sprendimą tikslinti Pretendento pateiktą informaciją, susirinkimo sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo kreipiasi į Pretendentą dėl duomenų patikslinimo. Patikslintus duomenis Pretendentas privalo pateikti Kultūros ir meno tarybos sekretorei elektroniniu paštu per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl informacijos patikslinimo dienos. Gavusi patikslintą informaciją, sekretorė ją teikia artimiausiam Kultūros ir meno tarybos posėdžiui. Nepateikus patikslintų duomenų per nustatytą terminą, laikoma, kad Pretendentas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti Konkurse.
  5. Pretendentų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, tinkamumą būti Ekspertais individualiai įvertina visi KMT posėdyje dalyvaujantys nariai, atsižvelgdami į Pretendentų dalykines savybes, turimą patirtį kultūros ir meno srityje bei specialiąsias žinias ir įgūdžius. Pretendentams skiriami balai nuo 1 iki 10 balų (blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų).
  6. Kiekvienam Pretendentui skirti individualūs įvertinimai yra susumuojami ir dalijami iš Kultūros ir meno tarybos posėdyje dalyvaujančių narių skaičiaus, taip gaunant Pretendento įvertinimo balų vidurkį. Esant šio Aprašo 21 punkte nustatytoms sąlygoms, Kultūros ir meno tarybos posėdyje sprendžiama dėl papildomo balo skyrimo, kuris (jeigu skiriamas) yra pridedamas prie Pretendento įvertinimo vidurkio, taip gaunant Pretendento bendrą konkursinį balą. Konkursą laimėjusiais laikomi tie Pretendentai, kurių bendras konkursinis balas yra ne mažesnis kaip 5 balai.

27.Visi Konkursą laimėję Pretendentai KMT sprendimu įtraukiami į reprezentacinio Klaipėdos miesto festivalio kultūros renginio ekspertų duomenų bazę.

  1. Ekspertų kadencijos trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 metai.
  2. Kultūros ir meno tarybos sekretorė per 5 darbo dienas po nutarimo priėmimo elektroniniu paštu informuoja Pretendentą apie jo įtraukimą ar neįtraukimą į ekspertų duomenų bazę.
  3. Ekspertų duomenų bazė yra saugoma savivaldybės Kultūros skyriuje.
  4. Ekspertas iš ekspertų duomenų bazės yra išbraukiamas:

31.1. Eksperto prašymu;

31.2. KMT nustačius, kad Eksperto teikiamos paslaugos yra netinkamos, ir priėmus sprendimą dėl jo išbraukimo iš Tarybos ekspertų duomenų bazės.

  1. Ekspertai parenkami, atsižvelgiant į gautas paraiškas ir jose pateiktus festivalių meno žanrus. Ekspertus parenka KMT nariai kartu su Kultūros skyriumi. Ekspertų sąrašą ir jų darbo taisykles įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius;
  2. Ekspertu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tas pats asmuo negali būti skiriamas ekspertu daugiau kaip du kartus iš eilės.
  3. Vieną paraišką vertina nelyginis ekspertų skaičius (ne mažiau 5). KMT gali pritarti arba nepritarti vieno arba abiejų ekspertų vertinimams.
  4. Prieš priimdama sprendimą KMT atlieka ekspertų sprendimų vertinimą. KMT gali:

33.1 pritarti ekspertų vertinimo rezultatams, arba

33.2. priimti kitokį nei ekspertų rekomenduotas sprendimas.

  1. 34. Kitoks nei ekspertų rekomenduotas sprendimas gali būti priimamas tik po diskusijos su jį rengusiais ekspertais. Projektus vertinę ekspertai turi teisę stebėti sprendimo priėmimo procedūrą.
  2. 151. 35 Jeigu KMT narys yra reprezentacinio kultūros renginio festivalio vardui gauti paraišką pateikusios organizacijos vadovas ar narys, arba dalyvauja įgyvendinant renginį festivalį, jis privalo nusišalinti nuo visų sprendimų, svarstant visų reprezentacinių renginių festivalio statuso suteikimo ir dalinio finansavimo klausimus.
  3. 152. Jeigu dėl nusišalinimo procedūros (žr. 151 35 punktą) KMT posėdyje nesusidaro kvorumas, klausimus dėl reprezentacinio kultūros renginio reprezentacinio festivalio statuso suteikimo ir dalinio finansavimo sprendžia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta 7 narių komisija, į kurios sudėtį įeina likusieji KMT nariai ir Savivaldybės administracijos atstovai.
  4. 16. Ekspertai kultūros renginius festivalius vertina balais nuo 1 iki 5 (kur 5 – didžiausias rodiklis) pagal šiuos kriterijus:
  5. 16. 1. kultūros renginio festivalio meninė kokybė: jo reikšmė vystant ir puoselėjant konkrečią meno sritį ar žanrą ir/arba nacionalinės kultūros tradicijas;

; 16. 37.2. kultūros renginio festivalio programoje inovatyvių sprendimų diegimas ir paieška;

  1. 16.3. kultūros renginio festivalio tarptautiškumas (jei tai yra tarptautinis renginys) arba reikšmė Lietuvos kultūrai (jei tai yra respublikinis renginys): užsienio ar Lietuvos institucijų, įstaigų, organizacijų, pavienių menininkų įtraukimas į vyksmą;
  2. 37.4. kultūros renginio festivalio edukacinės programos;
  3. 16. 5. kultūros renginio festivalio prieinamumas lankytojams, žiūrovams, klausytojams: darbas su tiksline auditorija;
  4. 37.6. kultūros renginio festivalio žinomumas regioniniu, respublikiniu, tarptautiniu lygiu: viešųjų ryšių apimtis;
  5. 16. 7. kultūros renginio festivalio papildomų finansavimo šaltinių kiekis ir santykis;
  6. 37.8. kultūros renginio festivalio indėlis, sudarant palankias sąlygas turizmo ir verslo plėtotei.

17 38. Kultūros renginys Festivalis gali būti pripažintas reprezentaciniu miesto renginiu festivaliu, jei surenka ne mažiau kaip 54 balus (maksimalus įvertinimas – 8 kriterijai x maks. 5 balai x 2 ekspertai = 80).

  1. 39. Į reprezentacinių renginių festivalių sąrašą gali būti įtraukti tos pačios meno srities festivaliai (pvz., muzikos, dailės, teatro ir kt.), bet negali būti įtraukti du to paties meninio žanro renginiai festivaliai (pvz., chorinės muzikos, operinės muzikos, fotografijos ir pan.). Susidarius situacijai, kai ekspertai reprezentacinį statusą rekomenduoja suteikti dviem to paties meninio žanro festivaliams, galutinį sprendimą priima KMT.

19.40. Į reprezentacinių renginių festivalių sąrašą trejų metų laikotarpiui gali būti įtraukti ne daugiau kaip 8 festivaliai.

  1. Į reprezentacinių renginių sąrašą negali būti įtraukiami renginiai, kurių metu atsiranda papildomos alkoholio pardavimo vietos.

 

III SKYRIUS

REPREZENTACINIŲ RENGINIŲ FESTIVALIŲ FINANSAVIMAS

 

20.42. Reprezentacinio renginio festivalio statusą gavusiam renginiui festivaliui trejiems metams užtikrinamas atitinkamas dalinis finansavimas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete patvirtintų asignavimų.

  1. 43. Lėšų poreikis reprezentaciniams renginiams festivaliams iš dalies finansuoti kasmet numatomas, rengiant ateinančių metų biudžetą, atsižvelgiant į KMT rekomendacijas. Lėšų poreikį tvirtina Kultūros, švietimo ir sporto komitetas. Pirmais metais KMT rekomenduoja skirti lėšas pagal paraiškoje pateiktą sąmatą. Antrais ir trečiais metais – atsižvelgiant į pateiktą praėjusių metų festivalio ataskaitą ir į paraišką reprezentacinio renginio festivalio daliniam finansavimui iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurioje pateiktas trumpas ateinančių metų festivalio aprašymas bei patikslinta jo sąmata. Jei reprezentacinis renginys vyksta kas dveji metai, būtina numatyti jo finansavimą pagal pateiktą patikslintą sąmatą renginio pasirengimui tais metais, kai jis nevyksta.
  2. Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentacinių festivalių, kurių vykdytojai yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, daliniam finansavimui galima skirti nuo 25 tūkst. Lt iki 70 tūkst. Lt. Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms reikalingos lėšos numatomos, skiriant asignavimus jų veiklai ir atsižvelgiant į įstaigų pateiktus skaičiavimus.
  3. 44. Vienam Klaipėdos miesto savivaldybės reprezentaciniam renginiui festivaliui iš savivaldybės biudžeto skiriama nuo 20 000 Eur iki 100 000 Eur.

23.45. Iš savivaldybės biudžeto skirtų asignavimų  reprezentacinių renginių festivalių administracinių išlaidų dydis sąmatoje negali būti didesnis nei 10 proc. lėšų sumos, o nenumatytų išlaidų dydis – didesnis nei 3 proc. lėšų bendros sumos, skirtos renginiui įgyvendinti. Šis punktas netaikomas biudžetinėms įstaigoms.

  1. 46. Renginių Festivalių lėšų dydis, skirtas dalyvių maitinimui, negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ nustatytų sumų.
  2. 47. Renginiui Festivaliui skirtos lėšos negali būti naudojamos:
  3. 47. 1. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui;
  4. 25. 47. dalyvavimo įvairių asociacijų veikloje išlaidoms padengti;
  5. 25. 47. kitiems projektams įgyvendinti.
  6. Klaipėdos miesto reprezentaciniams festivaliams, kurių vykdytojai yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, lėšos skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Su jais kasmet sudaromos sutartys dėl festivalio dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų;
  7. 48. Klaipėdos miesto reprezentaciniams renginiams festivaliams lėšos skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tarybos sprendimu. Su renginių festivalių vykdytojais, kurie yra ne savivaldybės biudžetinės įstaigos, kasmet sudaromos sutartys dėl renginio festivalio dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų.
  8. 49. Sutartis nesudaroma, jeigu organizacija nepateikia dokumentų, įrodančių, kad projekto įgyvendinimui turi ne mažiau kaip 30 procentų lėšų iš kitų finansavimo šaltinių.
  9. 50. Organizatorių įsipareigojimai dėl renginio festivalio kokybės bei turinio ir atsiskaitymo už gautą dalinį finansavimą terminai ir tvarka reglamentuojami sutartyje.
  10. 51. Kiekvienų metų pabaigoje KMT, pasitelkusi ekspertus, peržiūri reprezentacinių miesto renginių festivalių sąrašą ir, esant pažeidimams, susijusiems su atrankos kriterijais ar nevykdant sutartinių įsipareigojimų, turi teisę teikti Tarybai siūlymą išbraukti renginį festivalį iš sąrašo.

 

IV SKYRIUS

SIEKIAMI REZULTATAI

 

  1. 30. 52. Patvirtinus šį Tvarkos aprašą:
  2. 52.1. bus sudarytas ir 3 metams Tarybos patvirtintas reprezentacinių miesto renginių festivalių sąrašas;
  3. 30. 52. bus koordinuojamas reprezentacinių renginių festivalių proporcingas išsidėstymas per metus, užtikrinamas kokybiškas jų tęstinumas ir ilgalaikis dalinis finansavimas;

30.3. organizatoriai, kurių festivaliams būtų suteiktas reprezentacinio festivalio statusas, lengviau gaus papildomų lėšų jiems įgyvendinti iš respublikinių ir tarptautinių fondų.

  1. 31. 53. Numatoma ilgalaikė perspektyva:
  2. 53.1. formuojamas Klaipėdos miesto, kaip reikšmingo kultūros centro su svarbiais miesto renginiais festivaliais, įvaizdis;
  3. 53.2. užtikrinamas kokybiškų kultūrinių paslaugų tiekimas, ugdomi įvairių gyventojų sluoksnių, amžiaus grupių kultūriniai poreikiai;
  4. 31. 53. užtikrinama nacionalinių ir tarptautinių kultūrinių ryšių plėtra;
  5. 53.4. skatinamos inovacijos tiek turinio, tiek valdymo srityse, naujų renginių festivalių ir švenčių formų, temų, idėjų atsiradimas;
  6. 53.5. didės renginių festivalių ir švenčių lankytojų, klausytojų, žiūrovų skaičius;
  7. 53.6. sudaromos sąlygos verslo ir turizmo plėtotei.

 

___________________________

 

 

 

 

Skaityti straipsnį

3140

„ATERNA“ NETURI … METRO?

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

sausio 30, 2017

Tik taip galima paaiškinti, kodėl „Aterna“ Aplinkos Apsaugos agentūrai pateikė klaidingus duomenis, teigdama, kad artimiausias namas nuo „Aternos“ yra už 200 m. Nuotraukos akivaizdžiai rodo, kad gyvenamieji namai yra vos daugiau nei už 50 m. Kitaip tariant – per kelią. Todėl Klaipėdos miesto bendruomenės iniciatyvinė grupė kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, LRS Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, miesto merą Vytautą Grubliausą, Aplinkos Apsaugos agentūrą

DĖL KLAIDINANČIO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS –

LAIDOJIMO NAMŲ (8.4) DALIES PATALPŲ KAPITALINIO REMONTO ĮRENGIANT KREMAVIMO LINIJĄ JONIŠKĖS G.36, KLAIPĖDOJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO:

                   Mes – Klaipėdos miesto bendruomenė – prašome persvarstyti 2017-01-06 Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr.(28.3)-A4-221 „Atrankos išvada laidojimo namų (8.4) dalies patalpų kapitalinio remonto įrengiant kremavimo liniją Joniškės g.36, Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo“ pateiktą atrankos išvadą ir neleisti Klaipėdoje, Joniškės g. 36 esančių laidojimo namų UAB „Aterna“ planuojamos rekonstrukcijos, įrengiant esamuose laidojimo namuose kremavimo liniją.

                Mes – Klaipėdos miesto gyventojai – nesutinkame ir nesutiksime krematoriumo įrengimui ir reikalaujame sustabdyti iniciatyvą statyti tokį objektą šalia gyvenamųjų namų kvartalų, kolektyvinių sodų („Švyturys“, “Diana“), vaikų ugdymo įstaigų (lopšelio-darželio „Žilvitis“, Saulėtekio pagrindinės mokyklos), netoli žmonių susibūrimo vietų: senamiesčio, „Tilžės“ turgus, Trinyčių tvenkinio rekreacinės zonos bei žaliojo koridoriaus su Danės upe, kur nutiesti dviračių takai, skirti žmonių poilsiui.

                      Klaipėdos miesto bendrajame plane krematoriumo statyba šioje vietoje nenumatyta. Lietuvos respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 straipsnis teigia, kad „Vieta krematoriumui parenkama rengiant teritorijų planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Vadinasi, krematoriumo statyba šioje vietoje pažeistų įstatymą.

                      Veiklos užsakovas ir dokumento rengėjas pateikė poveikio aplinkai vertinimo atrankai klaidingus duomenis.  Planuojamos ūkinės veiklos (toliau tekste – PŪV) dokumente randame daug netikslumų, susijusių su neigiamu poveikiu gyventojams ir visuomenės sveikatai. Vienas iš jų – nurodyta, kad artimiausia tankiai apgyvendinta teritorija yra 240 m atstumu, kai tuo tarpu daugiabutis namas Joniškės  g. 27 yra vos už 75 metrų, Joniškės g. 28 namas yra už 108,5 m, Joniškės g. 23, 29, 26 namai  yra už 119 – 143 m (situacijos  schema pateikta priede 1). Visi paminėti namai patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 Nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 67 punktu patvirtintą krematoriumui nustatytą 200 m sanitarinę apsaugos zoną, kurioje dėl galimo neigiamo ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai negali būti gyvenamųjų namų.

                      UAB „Aterna“ ketinama vykdyti kremavimo veikla sukeltų pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai. Gretimybėje esančių Paupio kvartalo, Mokyklos gatvės kvartalo, kolektyvinių sodų (rekreacinė teritorija) aplinkos oras ir taip stipriai užterštas nuo aplinkui vykdomos pramoninės veiklos (ypač AB “Klaipėdos mediena“) ir automobilių bei geležinkelio transporto, todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai.

                   

Kėdainių krematoriumas, gedimų atvejis,www.GRYNAS.lt, 2012 m. spalio 28 d. 15:00

                   Kėdainiuose veikiantis krematoriumas pastatytas pramoninėje zonoje 3 km atstumu nuo gyvenamosios aplinkos. Kad, įrangos, tame tarpe kremavimo metu susidariusių dujų filtravimo sistemos, gedimų tikimybė yra, patvirtina ir Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas: „Net ir kokybiška technologija gali sugesti. Krematoriumo krosnyje gali įvykti gedimų, avarijų. Pas mus irgi taip buvo nutikę. O avarijos atveju viskas, kas dega krosnyje, pro kaminą pasipila į aplinką. Dėl to ir svarbu krematoriumą statyti kuo atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų ar vietų, kuriose susitelkia daug žmonių“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistams aiškino V.Labanauskas (nuoroda į straipsnį: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/krematoriuma-miesto-centre-vadina-kvailyste.htm). Tuo tarpu  PŪV dokumente nurodoma, kad filtravimo sistemos gedimo ar elektros tiekimo avarijų atvejais į aplinkos orą bus išmetamos degimo dujos be valymo dujų filtravimo sistemoje: t.y. pelenai pasklistų po Klaipėdos miesto gyvenamuosius kvartalus ir Danės upės rekreacinę zoną. Tai tikriausias pasityčiojimas iš mirusiųjų ir gyvųjų Klaipėdos miesto gyventojų! PŪV dokumento rengėjai avarijų atvejų nevertino ir nenumatė techninių priemonių avarijoms išvengti, o tik nurodė išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekius ir pateikė taršos sklaidą, kai visi įrengimai dirba be gedimų.
PŪV dokumente pateikti prieštaringi, klaidinantys duomenys: 6 punkte nurodyta, kad nebus naudojamos cheminės medžiagos, o 5 punkte nurodyta, kad bus naudojamos cheminės medžiagos  išmetamųjų dujų valymo sistemoje. Nepateikti cheminių medžiagų saugos duomenų lapai, nenurodyti cheminių medžiagų pavadinimai, pavojingumo klasės ir kategorijos bei šių medžiagų tinkamumas neutralizuoti rūgštis, dioksinus ir furanus, nors to reikalaujama dokumento ruošimo metodiniuose nurodymuose.

                  Vadovaujantis Danės upės slėnio teritorijos specialiuoju planu (brėžinys pateiktas priede 2), Danės upės apsaugos zona ribojasi su UAB “Aterna“ žemės sklypo riba. Avarijos atvejais išmetami į aplinkos orą teršalai ne tik turėtų neigiamą poveikį gyventojų sveikatai fiziškai ir morališkai, bet ir vandens aplinkai bei augmenijai.

                      PŪV dokumento 11.1.2 punkte nurodytas kamino aukštis nuo žemės paviršiaus – 7 m, o lentelėje 11.1.2.3 ir teršalų priežeminių koncentracijų sklaidos modeliavime nurodomas kamino 9,5 m aukštis, kas įtakoja dirbtinai geresnius teršalų sklaidos aplinkos ore rodiklius.

                      Mūsų paskaičiavimais PŪV dokumente parinkto ventiliatoriaus, kuris skirtas išmetamų dujų išmetimui per kaminą, našumas nepakankamas užtikrinti ne mažesnį kaip 10 m/s išmetamų dujų greitį kamine, kaip to reikalauja „Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-07-02 įsakymu Nr.D1-357.

                      PŪV dokumente  taip pat nenurodyta, kaip bus vykdomi Aplinkos ministro  2008-07-02 įsakyme Nr.D1-357 „Aplinkosauginiai reikalavimai kremavimo įmonėms aprašas“ nurodyti aplinkosauginiai reikalavimai kartu su žmonių palaikais kremuojamiems karstams, įkapėms ir kitiems daiktams (pvz. neapdorotiems impregnantams, antiseptikais ar halogenintų angliavandenilių savo sudėtyje turinčioms medžiagoms ir pan.), kurie tiesiogiai susiję su  kvapų ir kenksmingų degimo produktų susidarymu.

                      Planuojamoje veikloje numatoma, kad į UAB “Aterna“ laidojimo namus per parą nuo 6 val. iki 22 val. papildomai atvyktų 315 vnt. lengvųjų automobilių ir 21 vnt. katafalkų. Manome, kad kremavimo veiklos užsakovas – UAB“Aterna“ ir dokumento rengėjas – UAB “Studija PS“ sąmoningai dokumente nepateikė informacijos, kaip žmonių palaikų kremavimu verslo vystymas  paveiks aplink gyvenančių gyventojų psichoemocinę būklę. Taip pat nėra įvertinta, kokius pokyčius sukels žymiai intensyvesnis katafalkų ir juos lydinčių transporto priemonių eismas Klaipėdos miesto gatvėse, ypač Joniškės ir Klemiškės gatvėse, kuris ir šiuo metu yra labai intensyvus. Klėmiškės gatvė yra sparčiai besiplečiančio Paupio gyvenamojo kvartalo viena pagrindinių gatvių ir viena iš Klaipėdos miesto transporto į(iš)važiavimo arterijų. Tačiau šioje gatvėje įrengta tik 9,4 % šaligatvių ir ji tampa viena nesaugiausių gatvių Klaipėdos mieste.

                      Numatoma įrengti krematoriumo vieta Joniškės g. 36, Klaipėdoje išniekintų istorinį ir kultūrinį miesto paveldą. Šalia Danės upės, pagrindinio Pilsoto (taip vadinosi Klaipėdos apylinkės kuršių laikais) žemės vandens kelio buvo dauguma šios žemės piliakalnių. Prof. Vlado Žulkaus knygoje „Viduramžių Klaipėda“ žemėlapyje (psl.15) aiškiai parodyta, kad toje vietoje, kur dabar stovi UAB „Aterna“  laidojimo namai, buvo piliavietė. Šalia piliavietės visada būdavo ir kapinynai. To įrodymui jau trejetą metų archeologai tyrinėja Joniškės kapinyną (Un .Nr.31844). Tai nekilnojama kultūros vertybė. Šis kapinynas ribojasi su Joniškės kapinių teritorija. Joniškės kapinėse yra palaidotas Tilžės akto signataras Jurgis Lėbartas ir kiti nusipelnę Klaipėdai žmonės, be kurių, ko gero, šiandien Klaipėda būtų ne Lietuvos.

                      Kiekvienais metais Klaipėdos savivaldybės ar merijos atstovai sausio 15 d. pagerbia Joniškės kapinėse Jurgio Lėbarto atminimą. Neįsivaizduojame, jei bus pastatytas krematoriumas, kaip Klaipėdos valdžios atstovai sausio 15 d. galės pažiūrėti klaipėdiečiams į akis. Kapinėse ramybės neliks, čia vyks komercinė ūkinė veikla – palaikų kremavimas. Tai tiesiog kapų išniekinimas ir brutalus atminties pamynimas.

                      Mes suprantame, kad žmonių palaikų kremavimas vis labiau populiarėja ir atsirado poreikis jį įrengti Vakarų Lietuvoje, todėl reikalaujame, kad kremavimo linijos vieta būtų renkama profesionaliai, atsižvelgiant į visus aplinkosauginius reikalavimus ir visuomenės sveikatos  veiksnius. Kremavimo linija yra pramoninis, padidinto pavojingumo deginimo įrenginys, kuris gali sukelti pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai, todėl jo veikla galima tik pramoninėje zonoje. Beje, kiek mums žinoma, Aplinkos apsaugos agentūrai  yra pateiktas analogiškas dokumentas  kremavimo veiklai Ketvergių kaimo vietovėje, yra net išskirtas sklypas Kretingos rajone.

Skaityti straipsnį

Liftas neįgaliesiems požeminėje perėjoje: patogumas ar absurdas?

Darbas Klaipėdos taryboje, Neįgaliųjų reikalų komisijoje

gruodžio 22, 2016

Ar norėtumėte neįgaliojo vežimėlyje penktadienio vakarą, gruodį įstrigti požeminės perėjos lifte kažkur tyruose Šilutės plente? Perspektyva mažiau nei viliojanti. Savivaldybės klerkai sako, kad bus telefono numeris. Lyg tai nuo jo šilčiau 🙂 Dar sako, kad liftus įrenginėja todėl, kad su nuovažom daug problemų – reikia barstyt. Keltuvų gi nereikia 🙂
Svarstant kitų metų strateginį planą, administracijos direktoriaus Budino paprašiau, kad šis projektas būtų peržiūrėtas ir suprojektuotos nuovažos vietoj lifto. Pažadėjo grįžti prie šio klausimo – seksiu. Tačiau sakė, kad ten mažai vietos nuovažai – greta Rimi parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė. Kalbėjausi šiandien ir su atsakingo savivaldybės skyriaus darbuotojais, klausiau jų nuomonės. Jie sakė, kad nieko blogo tas liftas – juk ten pramoninis rajonas, žmonių mažai, juolab – neįgaliųjų… Tai rodo, kad ta įranga niekada ir neveiks.

Pateikiu visu projektinius pasiūlymus: ir su nuovažom ir su liftais: vertinkim, diskutuokim, padėkim savivaldybei išrinkti geriausią variantą. projektinis-pasiulymasantras_kainos_variantaspirmas_kainos_variantaspasiulymai-pozemines-perejos-ties-silutes-pl-48trecias_kainos-variantas

 

 

Skaityti straipsnį

3903

VĖJAI, ŽVAIGŽDĖS IR PROKURORŲ MANTIJOS

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

spalio 6, 2016

Klaipėdos prokuroras atėjo į paskirto Lietuvos gynybos atašė Kinijoje kiemą ir pagrasino, kad jeigu nesiliaus ieškojęs teisybės, gali turėti problemų tarnyboje… Šitoj Gordijaus tamsoj nematau kitos išeities, kaip įteisinti prokurorų rinkimus. Nes dabar jie – nepakaltinami, nepaklibinami, tokia neliečiamųjų kasta.

 

Rinkimų Koliziejaus didvyriai ir nykštukai

Prieš rinkimus kandidatai atrodo kaip gladiatoriai Romos Koliziejuje, tiesiog prašyte prašantys kuo didesnio iššūkio: susidorosime su viskuo. Migracija, emigracija, proto ir dvasios stagnacija, korupcija ir politine impotencija. Taškas? A, dar darbo kodeksas. Tikrai? O aš, matyt, prasta kandidatė, nes niekaip negaliu išspręsti vienos menkos problemos. Labai lokalios. Iš pirmo žvilgsnio. Susitelkusios vienoje Klaipėdos gatvėje. Ką ten gatvėje – dviejuose šimtuose jos metrų. Šiek tiek susijęs tas naujas asfaltas, šaligatvio trinkelės ir borteliai, lietaus kanalizacija su politika. Tai gatvė, kuri prieš metus Seimo narės Irinos Rozovos žentui panorėjus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai įsakius, buvo išasfaltuota. Tačiau pilietis Nerijus Rimkevičius antra dešimtis metų su kitais kaimynais klampojęs per neasfaltuotų Tauralaukio gatvių maurynus, nusprendė išsiaiškinti, kodėl Klaipėdos savivaldybė nei iš, nei iš to Rozovos žentui padovanojo asfalto ir trinkelių už 70 tūkst. Eur. Taip paprastai gi nebūna, juolab, kad visų aplinkinių gatvių gyventojai metų metus prašė to asfalto, bet jiems nė iš tolo nebuvo jo net žadėta.

Melo labirintuose

Minėtas pilietis pademonstravo neįtikėtiną atkalumą, kurio galime pavydėti mes, politikai. Ieškodamas atsakymų apie Klaipėdos gatvių asfaltavimo prioritetus, jis kreipėsi į visas įmanomas institucijas: savivaldybę, tarybą merą, prokuratūrą, STT, Seimo kontrolierių, Viešųjų pirkimų tarnybą.

Iš pradžių savivaldybė teigė, kad užteko tik Seimo narės žento elektroninio laiško, prašančio išasfaltuoti gatvę, kurioje jis gyvena. Piliečiui neatstojant, atsirado papildomų argumentų. Tačiau tie „argumentai“ tik atskleidė savivaldybės melą.

Savivaldybė melavo, bandydama išsukti uodegą iš nemalonios padėties. Pasak tuo metu savivaldybės administracijos direktorės pareigas ėjusios Juditos Simonavičiūtės, Rozovos žento atkarpa buvo išasfaltuota prioriteto tvarka, nes … 1965 m. buvo įrengti lietaus nuotekų šuliniai. Tačiau jokio, tai įrodančio dokumento, liberalė Judita nepateikė. Kitame rašte jau teigiama, kad gatvę asfaltavo, nes čia jau buvo įrengti gatvės bortai. Pasirodo, nieko panašaus – Nerijus Rimkevičius konkrečiomis nuotraukomis įrodė, kad tai – irgi melas. Tada Klaipėdos savivaldybė pateikė dar vieną argumentą, teigdama, kad „Klaipėdos gatvė, yra viena pagrindinių Tauralaukio gatvių, kuri apjungia skersines gatves, iš kurių automobiliai važiuoja į miestą “. Tačiau, išasfaltavus Klaipėdos gatvės atkarpą, buvo pastatyti kelio ženklai nurodantys, kad tai yra šalutinis kelias. Tai kaip šalutinės gatvės žymėjimu paženklinta gatvė gali būti pagrindinė?

Kaip prokurorai „gina“ viešąjį interesą

Visos institucijos piliečiui Rimkevičiui kartojo savivaldybės aprobuotą melą. Tada jis kreipėsi į Klaipėdos prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą.

Ir čia šioje istorijoje atsiranda sąsajos su teisėsauga. Kol vyksta tyrimas, „teisėsauga“ pati atvyksta į neramiojo piliečio kiemą. Jame apsireiškia Klaipėdos apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius. Gal vyr. prokuroro pavaduotojas yra labai darbštus, kruopštus ir po kiemus vaikšto, rinkdamas papildomą medžiagą tyrimui? Juolab, kad ir jis pat gyvena Tauralaukyje. Deja…

Nerijus Rimkevičius savo socialinėje „Facebook“ paskyroje paviešino: “Pokalbio metu prokuroras reiškė nepasitenkinimą, kad svarstant gatvių asfaltavimo klausimus minima jo žmonos (ji dirba savivaldybės skyriuje, būtent ir lemiančiame lėšų skyrimą – N.P.) ir jo pavardė, o pabaigoje pasakė, kad pateikus kažkokią informaciją .piliečio Rimkevičiaus vadovybei ir jis gali turėti problemų.“

Po šio vizito Klaipėdos Apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo užbaigtas tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo asfaltuojant Rozovos atkarpą ir nustatant Tauralaukio gatvių asfaltavimo prioritetus. Tyrimas nustatė, kad pilietis Nerijus Rimkevičius apskritai negali ieškoti teisybės prokuratūroje, nes jis siekia … asmeninio intereso, mat gyvena toje pačioj gatvėje.

Gal galima būtų dėti šioje istorijoje riebų tašką. Tačiau minėtas pilietis yra Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas. Dabar jis dar dirba Lietuvos gynybos atašė Kinijoje. Tačiau, nežinia, ar ilgai dirbs po prokuroro grasinimų. Kiti po tokių istorijų irgi išvažiuoja, tik dažniausiai į braškių laukus ir žuvų fabrikus. Nes gyventi ten, kur nėra teisingumo, gali tik vergas.

Tašką ant asfalto padėjo Generalinė Prokuratūra, į kurią. po to, kai Lietuvos kariuomenės statutiniam pareigūnui buvo pagrasinta, kreipėsi Virkučių Klaipedos gatvės bendruomenė, klausdama, ar gali grasinantis prokuroras eiti savo pareigas? Taškas tyško ant visos gatvės: Generalinė Prokuratūra nemato nieko blogo tame, kad prokuroras grasina. Ir paaiškina tą patį, ką jau aiškino Klaipėdos prokuratūra: Nerijus Rimkevičius negali ieškoti ir reikalauti tiesos, nes gyvena toje pačioje gatvėje.

Žvaigždės, vėjai ir politinė disciplina

Šiais metais toliau buvo numatyta asfaltuoti to rajono gatves. Įtakingas gatves. Pirmiausia nuspręsta pagelbėti Investicijų ir ekonomikos departamento Projektų skyriaus vedėjai Elonai Jurkevičienei ir jos vyrui, tam pačiam Klaipėdos apygardos vyr. prokuroro pavaduotojui. Numatyti ir kiti „prioritetai“: išasfaltavus Žvaigždžių gatvę, nereiktų taip dažnai automobilio plauti ir savivaldybės Turto skyriaus vedėjai Genovaitei Paulikienei ir jos vyrui Jonui, aktyviam Liberalų sąjūdžio partijos nariui. Keisčiausiai atrodė noras asfaltuoti pustuštę, kraštinę Vėjo gatvę. O, pasirodo, ji itin svarbi: ja iš Žaliojo slėnio važinėjasi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Dar galiu pridurti: ši istorija labai politizuota. Klaipėdos liberalai yra sudarę koalicija būtent su Rusų aljansu, kuris jau į antrus rinkimus eina koalicijoje su Tomaševskio partija LLRA. Rusų aljansas – iš esmės – kišeninė Liberalų sąjūdžio partija. Klaipėdoje valdančiojoje liberalų koalicijoje esantys keturi Rusų aljanso partijos nariai, paklausti, kodėl visada balsuoja už, nunėrę akis, atsako: „Disciplina jestj disciplina“… Už ramų sėdėjimą tarybos posėdžių salėje ir už balsavimą skiriant milijonus naujiems keliams į Girulių Skautų gatvę, kurioje gyvena Klaipėdos grietinėlė, niekur nevedantį Bastionų tiltą ir kitus pinigų plovimo projektus, liberalai šią partiją dosniai maitina … asfaltu, benzinu, dyzelinu, šviežia ir šaldyta žuvimi, rūkyta ir raikyta mėsa, kitomis turgaus gėrybėmis: ši partija jau ilgus metus kaip savame darže šeimininkauja Klaipėdos autobusų parke ir Naujajame turguje.

Akivaizdu, kad ir šitas prokuroras, ir generalinis tarnauja ne Temidei, o politikams. Akivaizdu, kad jiems kartu gerai. Kam blogai – tie išvažiuoja. Štai ir Gordijaus mazgas: emigracija, korupcija, politinė impotencija.

Šitoj Gordijaus tamsoj nematau kitos išeities, kaip įteisinti prokurorų rinkimus. Nes dabar jie – nepakaltinami, nepaklibinami, tokia neliečiamųjų kasta. Kol jie tokiais jaučiasi, aš galiu pasitikėti tik pulkininku leitenantu, kuris toliau kapsto tą Rozovos asfaltą. Tik dabar – jau iš Pekino. Belieka tikėtis, kad prokurorų rankos ir grasinimai jo nepasieks.

 

Skaityti straipsnį

3063

KAS, JEI NE MES!

Apie mane, Politinė programa

spalio 5, 2016

Esu nepartinė kandidatė, kurią rinkimuose į Seimą iškėlė Lietuvos centro partija. Ji rinkimuose dalyvauja Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos sudėtyje. Ši koalicija, prie kurios prisijungė ir Lietuvos pensininkų partija, yra paruošusi 5 smūgius politinei korupcijai, emigracijai, turtinei nelygybei ir skurdui.

 

Aš koalicijoje dalyvauju, pateikdama ir savo asmeninius įsipareigojimus.

Antri metai dirbu Klaipėdos savivaldybės taryboje, į kurią buvau išrinkta, kai visuomeninis rinkimų komitetas „Puteikis Plius“ iškėlė mano kandidatūrą tiesioginiuose merų rinkimuose. Esu frakcijos „Puteikis Plius“ pirmininkė.

Visuomeninių komitetų dalyvavimas savivaldos rinkimuose įrodė, kad valdžią galima ir būtina keisti. Įsitikinome, kad galima drąsiai patiems dalyvauti skirstant bendrąjį gėrį. Suteikite teisę ginti Jūsų interesus naujoms, pilietiškoms, jėgoms, nes dabartinė valdžios piramidė, atstovaudama tik nedidelės grupės draugų interesus, kelia grėsmę visai Lietuvai.

Kandidatuoju siekdama būti Jūsų balsu Seime bei grąžinti Jums tikėjimą, kad savo gyvenimą ir savo Tėvynę kuriame patys.

Ką reikia daryti?

Didinti piliečių įtrauktį į sprendimų priėmimą, bendruomeniškumą, atkuriant pirmąją savivaldos grandį – įteisinti tiesiogiai renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas bei privalomas apklausas ir referendumus.

Sugrąžinti į politinį gyvenimą užsienio lietuvius, leidžiant jiems balsuoti elektroniniu būdu.

Stabdyti jaunimo emigraciją – parengti paramos įsigyjant būstą jaunai šeimai sistemą,

ES lėšas nukreipti naujų darbo vietų ir miesteliuose bei kaimuose gyvenančių žmonių gerovės kūrimui.

Sukurti nepriklausomą taršos monitoringo sistemą, finansuojamą potencialiai taršių įmonių.

Nukreipti mokslo potencialą socialinių ir ekonominių problemų sprendimui.

Stabdyti politinę korupciją, užtikrinti visuomenės dalyvavimą vykdant teisingumą, įvedant visuomeninius tarėjus teismuose.

Parengti paveldo objektų aktualizavimo programas, remiant jų naudotojus, išsaugant UNESCO paveldo objekto  – Kuršių nerijos gyventojų tradicinį gyvenimo būdą, stiprinant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės identitetą.

Inicijuoti senų, netinkamų renovacijai, daugiabučių namų keitimą naujais moderniais pastatais.

Sukurti nacionalinę kultūros politikos strategiją, įgyvendinant kryptingas visų sričių programas.

Mažinti regionų atotrūkį, išlyginant finansavimą kultūrai ir taikant mokesčių lengvatas smulkiajam verslui.

 

 

 

 

 

 

Skaityti straipsnį

5199

Su beisbolo lazdomis – nekalti. Kalti gulintys

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

rugpjūčio 13, 2016

Jūros šventė jos dalyviams netikėtai parodė ragus: mugės dalyvius atsivijo nuobaudos už tai, kad jie savo automobilius pasistatė … ne vietoje. Yra tokia pasaka apie piktą karalių, kuris tiesiog nekentė savo pavaldinių. Man dažnai atrodo, kad ši pasaka – apie Klaipėdos realybę. Juk „Jūros šventės“ tinklalapyje parašyta, kad Jūros šventės mugė – pagrindinė tautodailininkų, liaudies meistrų, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovų, ūkininkų, įvairių sričių prekybininkų susitikimų vieta ir, žinoma, neatsiejama Jūros šventės tradicija. Mugę, kurioje kasmet savo darbus ir paslaugas pristato apie 700 prekybininkų, per tris šventės dienas aplanko 0.5 mln. lankytojų iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Joje apsilanko 0,5 mln lankytojų, ji giriasi puikia infrastruktūra. Tik kur ta infrastruktūra? Juk, ko gero, už ją prekybininkai ir moka nuo 150 iki 360 Eur.

 

Dailininkė Ina Lukauskaitė

Jūros šventė-2016! Nu gražu, spalvinga su Euroviziniais atlikėjais, fejerverkais, ministru pirmininku garbingoje eisenoje, aiškeis ir miesto meras priešaky . Nu viskas kaip priklauso – gražu, nieko neprikibsi . Ale kas mes, kurie  ne mažiau 50 procentų  Jūros šventės vertės ir gyvybingumo sukuriame ? Kas mes? Kūrybiniai baudžiauninkai, bokso kriaušės, pinigų siurbimo taikiniai ?  Šventė tikrai įspūdinga , nes kitaip negyvuotų 57 metus . Organizatoriai dirba sunkai , kad suvaldyti tokio masto renginį, paruošti kasmet įspūdingesnes programas. O kas padaryta pažangesnio ir patogesnio tiems, kurie tuos 57 metus dirba  mugėje ? Pabandykite įsivaizduoti, kad tų prie molio ar  tų, kur pateplioja kažkokį paveikslą … nu gerai dar kažkokią dešrą atveža, sūrių… Jėzau, dar ir kažkas muilą, va ten matau ir medų , nu matai matai ir su duona atvažiavo! Žiūrėk, o ten ir auskarai su kažkokiais pakabukais ir kėdės drožtos ir vytintos žuvys, čia ir ten …  mūsų keli  tūkstančiai. Nu vien žo, tų anų, visokio plauko jei nebūtų ? Ką veiktumėte su savo Mansu ar kokiu dar ten Iglesijum? Tai būtų koncertas, o ne Jūros šventė. Ne kitaip.

Ar įsivaizduojate , kad atvažiavęs Mansas neturėtų kur prisiparkuoti ? Čia nėr net ko dvejoti –jam parkavimas numatytas iš anksto ir jo personalui, ir jo aparatūros furgonėliui. Tai jei imti faktą , kad atlikėjai ir mugės dalyviai yra 50 ant 50 lygiaverčiai šventės gėrio, grožio ir traukos kūrėjai, tai ko ant mūsų siunčiami bičai su beisbolo lazdomis, o mansams-iglesijams klojamas kilimas ? Aišku tai metafora, bet tiksli. Nereik mums tų kilimų, mums kukliai duokite bent gabalėlį pievos. Mes daugybę metų dirbame be ryškios infrastruktūros pagerinimo. Tik keičiasi dislokacijos vieta Klaipėdos senamiesčio gatvėse ir nieko naujo mugės dalyvių patogumui papildomai nesukuriama. Naudojamės miesto tomis pačiomis kišenės dydžio parkavimosi aikštelėmis, aišku ir gyventojų kiemais, netgi žolynų plotais, nes  dalis atvykusių ten ir  nakvoja visą mugės laikotarpį. Jei įvertinti, kad reiktų saugoti tuos žolynus ir jų GINGGGGDIEVE!  neniokoti, tai ant tų žolynų iš vis neturėtų būti leidžiama vykti pačiai mugei, kur tris paras‚ „nonstop „ režimu marširuoja patys prekybinininkai, ją trypia ne tik jei patys, bet ir pirkėjai, užsukantys į mūsų palapines.

                      Ant pievutės sustatomi pripučiami atrakcionai, šaldytuvai su sūriais, žuvimis … nu visu pasaulio gėriu, o kur dar virš milijono šventės svečių skersai išilgai marširuojantys ne tik asfaltuotais takeliais, bet ir ta pačia pievele! Nu tai čia pasaulio pabaiga…  mamutų antplūdžio verti pasivaikščiojimai ta neįkainojama pievute. Praktiškai kiekvienas tėvas galėtų susimokėti baudą, atvedęs vaiką per Jūros šventę prie pripučiamo atrakciono, nes ten pievelė ne tik trypiama, ji duste dūsta tris paras po tais guminiais dinozaurais ir jų elektros akumuliatoriais, kurie svoriu prilygta bemaž geram paršui.

                      Bet visa tai niekis, nes tai – Jūros šventė ! O va pastatytas mugės dalyvio automobilis su bilietu ir telefono numeriu yra teisės akto pažeidimas ir jam skiriama bauda. Kokią aš turiu alternatyvą ar kitą galimybę ir kur man pasistatyti savo automobilį, kuriame sudėti man reikalingi daiktai, teisės aktai per Jūros šventę nenumato. Teisėms aktams Jūros šventės dalyvių gerovė – nei šiknoj, nei uodegoj. Gatvės būna sausakimšos visą mugės gyvavimo laikotarpį kiek mano žila galva pamena, dalis mugės dalyvių  daugybę metų parkuojasi ant Danės skvero žolyno, mugės teritorijoje. Ką man daryt, kad nėra kur pastatyti automobilio?  KAS MAN ATSAKYS: KĄ MAN DARYT ?

                      Negaliu atsipeikėti nuo tokio negarbingo pinigavimosi būdo. Savivaldybei pinigų negana? Gal užsiraukė kyšių ėmimo kanalai ir reikia išmušti dar  iš gulinčio? Nes jei garbingai norėtų paimti aš suprasčiau: pridėkit savo godumo dalį prie dalyvio bilieto, bet tada ir pasirūpinkite kur man tą automobilį priparkuot. Jei ant pievutės negalima, o parkavimosi aikštelių –: kū-kū???  Nu patys pagalvokit su savo statistika – milijonas svečių, keli tūkstančiai dirbančių mūsų klapčiukų ? Iš kur tiek parkavimosi vietų pešit, nepasotinami gudručiai. Per 57 metus  ką padarėte, kad mugės prekiautojas jaustų ,kad jis irgi yra svarbus, o ne skerdžiama kiaulė. Ar galvojate, kad tai pakankamas dėmesys mugės dalyviui iš organizatorių – elektroninė padėka , kai mes atidirbame ir papuošiame renginį, patys už viską susimokėję! Mūsų mugės zona – tikroji šventės dvasia, kur žmonės susitinka, bendrauja. Per Jūros šventę mugėje susibėga visų atvykusių keliai, nes mugės teritorija yra su laisvės pojūčiu, nevaržomu judėjimu.

                      Ar manote, kad šitą  bendravimo dvasią gali suteikti vien koncertai? Tai gal nors kiek pagarbos parodykite ir mums. Jūros šventės organizatoriai išduodami leidimus mums įvažiuot į Jūros šventę, galvoja, kad tai – vertinga paslauga. Jo leidimo net nepasiimu , nes jis yra niekinis, jis nesuteikia dalyviams jokios privilegijos. Ir daugybę metų yra švaistomi pinigai niekinių popiergalių spausdinimui. Jokios ekologijos ir taupumo, nu tikrai jokios …. Sveiko proto žmogus supranta , kad mugės dalyvio bilietas yra svarbiausias dokumentas, nes ten ne koks savivaldybės parašytas niekinis briedas, kad tu apskritai gali užsukt su automobiliu savo rakandus išsidėliot. Ant  bilieto parašyta didelė suma, kurią sumokėjai už tą teisę būti Jūros šventės dalimi. Ir to bilieto  užtenka, o savivaldybės susireikšminimas čia kaip ir nebereikalingas. Ir ačiū Dievui, budintys inspektoriai nėra besmegenių kuopa, jie net neprašo tų niekinių savivaldybės popiergalių, nes dar turi visų pirma širdį, smegenų ir akis pamatyt, kad žmogus važiuoja su savo mugės rakandais ne grybų pjauti ir ne papų rodyti.

                      Pats laikas Jūros šventės organizatoriams tandemu su savivaldybe pagalvot, kuriuose medžiuose bus galimas parkavimas  kitais metais, nes an pievutės, brangieji baudžiauninkai, jau užmirškit – neaa .. Jums nepriklauso jokie kilimai (glušeliai, apie raudoną net nesvajokit), bet ir pievutės lopinėlis – irgi  ne  mūsų nosiai.

                      Toks modernus, sakyčiau , Klaipėdos savivaldybės veiklos stiliukas, kai skersai išilgai visais įmanomais būdais giriasi apie savo nuostabų nepakartojamą renginį, apie savo uostą, puoselėjamas Jūrinės valstybės tradicijas, jei nepamiršta. dar įterpia šūkį, kad žmogus – visų svarbiausias ir puikuodamiesi godūs veidmainiai, tuo metu pasiunčia savo pasiuntinius, kad mus, dirbančius tos šventės ir to uosto labui, uždubasintų. Kito žodžio nerandu, nes uždubasinti – tai reiškia ateiti nelygiomis jėgomis į susidorojimą, ateiti negarbingai . Čia panašu į tai, kai gulinį muša.

Protu nesuvokiama, kad per Jūros šventę taip pasielgė … Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Jeigu remtis teisės aktais dėl pievos gerovės, jie nė per vieną Jūros šventę ir nė vienu punktu negalioja.

                      Neįmanoma gerbti tokios valdžios ir besivaipančių valdžios vyrų, kurie tribūnose kaip beždžionės atlieka savo „gražius“ vaidmenis ir  tyliai išsiunčia savo bulterjerus papjauti tautos.

Jo rožinė svajonė. Ina Lukauskaitė

http://www.unalune.com/#!paveikslai/ct4o

Skaityti straipsnį

3578

Kaip liberalai norėjo mane su policija išvesdinti

Darbas Klaipėdos taryboje, Nuolatinėje komisijoje reglamentui rengti bei koreguoti

birželio 27, 2016

Rengiant Klaipėdos savivaldybės tarybos naująjį reglamentą, liberalai iš visų jėgų bandė prastumti mero nustatytas elgesio posėdyje taisykles, pažeidžiančias Vietos savivaldos įstatymą ir Konstituciją, kurioms nusižengus, tarybos narys būtų išvesdintas policijos. Ačiū Klaipėdos VPK, kuris argumentuotai atsakė, kad „Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi yra draudžiama savivaldybės tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose.“

Teikiau pasiūlymą, kad būtų išbraukti punktai dėl tarybos nario įspėjimo ir pašalinimo iš salės, nes jie prieštaravo Vietos savivaldos įstatymui.

Esu dėkinga Klaipėdos Vyriausiajam policijos komisariato viršininkui Alfonsui Motuzui, į kurį kreipiausi, prašydama paaiškinti, kuo remdamasi policija galės mane išvesti iš posėdžio, jeigu aš netyčia, kalbėdama apie liberalų šunybes, juos įžeisiu arba jie nuspręs, kad mano kalbos žemina juos. Arba jie pamanys, kad aš trukdau posėdžiui (tokie punktai siekiant pašalinti Tarybos narį, buvo surašyti Reglamento projekte).

Alfonsas Motuzas atsakė:

„… manau, kad policijos pareigūnų veiksmai pašalinant iš posėdžių salės Tarybos narį vadovaujantis policijos įstatymu bus teisėti tik tais atvejais, kai bus gautas pranešimas apie tarybos nario daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą).

Vien ta aplinkybė, kad laikinai pašalintas iš posėdžio Tarybos narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, manau, kad nėra nei nusikaltimas nei administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Todėl vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais Tarybos reglamentas negali įpareigoti policiją vykdyti jai Įstatymuose nepriskirtų funkcijų.“

Nepavykus sutramdyti manęs, liberalai ieško būdų, kaip galima būtų užkišti gerklę miestelėnams, kurie iš „Klaipėdiečių tribūnos“ kalba apie tai, kas ne visada patinka valdantiesiems. Labiausiai stengiasi knarkimu posėdžiuoise pagarsėjęs vicemeras Artūras Šulcas, kuris siūlo likus pusmečiui iki rinkimų, neleisti pasisakyti toje tribūnoje net Seimo nariams. Šiaip tai labai keista, kad liberalai, užuot gynę pamatines žmogaus teises, stengiasi jas kuo labiau suvaržyti. Tai rodo, kad jie tik diskredituoja liberalizmą, o ne atstovauja jam.

Plačiau skaitykite:

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipedos-politiku-policija-neisvedines-1473210/

Skaityti straipsnį

7592

ATVIRAS LAIŠKAS LIBERALŲ SĄJŪDŽIO PIRMININKUI REMIGIJUI ŠIMAŠIUI: DŽIAZAS TURI BŪTI SKAIDRUS!

Blogi darbai, Viešinam valdžios (liberalų) darbus

birželio 15, 2016

Prašau paviešinti detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio, kuriam vadovauja Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė, finansinę 2011-2016 metų ataskaitą.

Nuoširdžiai džiaugdamasi, kad Lietuvos liberalų sąjūdis atsisako gėdingų tradicijų ir ryžtasi, parengęs Skaidrumo standartą, žengti tiesos keliu, noriu įkvėpti drąsos tai ne tik pasakyti, bet ir padaryti. Minėtuose standartuose sakoma, kad: „Liberalų sąjūdis laikosi bekompromisės pozicijos, kad visi jo politikų, narių, sekretoriato ir atstovų veikla privalo griežtai atitikti Lietuvos įstatymuose numatytas politinės veiklos, finansavimo ir finansinės atskaitomybės nuostatas, bei vadovautis aukščiausiomis etikos, profesionalumo ir atskaitomybės normomis. Liberalų sąjūdis griežtai laikosi nulinės tolerancijos korupcijai politikoje bei viešųjų ir privačių interesų konfliktams. Tai galioja bet kuriam partijos nariui.“

Dziazo festivalis 2016 1Klaipėdoje šiemet buvo surengtas jau XXII Pilies džiazo festivalis. Festivalį rengia 2004 metais įteigta asociacija „Klaipėdos Džiazo Festivalis“. Šiai organizacijai ir pačiam festivalio projektui vadovauja Klaipėdos miesto mero liberalo Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė. Pati organizacija įsteigta tuo pačiu adresu, kur gyvena ir mero šeima. Pats meras yra festivalio globėjas ir aktyvus kiekvieno festivalio dalyvis: veda koncertus, pristato dalyvius, pats muzikuoja. Šioje gražioje veikloje dalyvauja ir mero vaikai.
Festivalis yra remiamas savivaldybės (įtrauktas į reprezentacinių festivalių sąrašą, nors, pvz. Dainų šventė nėra įtraukta ir negauna finansavimo atskira eilute, kaip Džiazo festivalis), Lietuvos kultūros tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vystymo bendrovės, kurios valdybos narys yra Vytautas Grubliauskas, kitų įmonių ir įstaigų.

Dziazo festivalis 20162015 m. savivaldos rinkimų metu mero pokalbyje su viena iš pretendenčių į mero postą, buvo paminėta, kad Inga Grubliauskienė ištisus metus kas mėnesį, dirbdama jos vadovaujamoje asociacijoje, gauna atlyginimą apie 2 tūkst. Eur. Tai rodo, kad Inga Grubliauskienė užsiima ne labdaringa veikla, nors, ko gero, visos asociacijos pajamos yra gaunamos iš projektų ir rėmėjų lėšų. Vien pernai festivaliui iš Lietuvos kultūros tarybos buvo skirta 20 tūkst. Eur, o Klaipėdos miesto savivaldybės – 18 tūkst. Eur.

dziazas 4Beje, vienas iš didžiųjų rėmėjų yra UAB „Švyturys“. Matyt tai yra viena priežasčių, kad šis festivalis Klaipėdoje tampa ne tik melomanų sueigos vieta. Visa jo teritorija nusidažo geltona „Švyturio“ palapinių ir alaus spalva. Muzikos klausomasi su alaus bokalu rankoje.

Kadangi paramos festivaliui ieško ir prašo mero Vytauto Grubliausko žmona, ar tokiu būdu nesukuriama dviprasmiška situacija, kai iš esmės įmonės yra reketuojamos? Juk nei vienas verslininkas nenorėtų susipykti su miesto meru. Ne paslaptis, kad dažnai festivalį remia ir tos įmonės, iš kurių savivaldybė perka paslaugas. Ar ta įmonių parama tokioje situacijoje netampa pakiša? Juk, be abejonės, norint pasiekti muzikinės festivalio kokybės, reikia užsitikrinti solidų finansavimą. Mero žmona yra spaudoje minėjusi, kad atlikėjų honorarai kartais siekia … nuosavo gyvenamojo namo kainą. Vien šis pavyzdys rodo, kad festivalio sąmata yra daugianulė.

Tokioje situacijoje, kai mero šeimos festivalis sutraukia įmones, kurios finansiškai pakankamai pajėgios, kad galėtų skirti paramą, nebelieka įmonių ir asmenų, kurie galėtų paremti kitas kultūrines iniciatyvas. Kultūrinis gyvenimas mieste darosi vienakryptis, koncentruotas ties džiazo muzika, kitos kultūros sritys šiame kontekste savaime pasidaro foninėmis, visomis prasmėmis mažiau reikšmingomis nei džiazas, ir nebesugeba pritraukti rėmėjų. Tai rodo ir faktai: Klaipėda tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame imtas riboti dailės prieinamumas. Savivaldybės parodų salėje – Kultūros komunikacijų centre per nemokamo lankymo dieną galima apžiūrėti tik vietinės reikšmes menininkų darbus, o nacionalinės ir pasaulinės reikšmės – ne. Be to, joms taikomos kelis kartus didesnės kainos. Jokioje kitoje savivaldybėje tokių dalykų nedrįstama daryti. Šį pavyzdį pateikiau tam, kad įrodyčiau, jog jeigu meras rūpintųsi ne tik Džiazo festivaliu, bet Klaipėdos kultūra apskritai, tai jis rastų rėmėjų Klaipėdos kultūrų komunikacijos centrui, kurie padengtų aukšto lygio parodų kaštus ir jos būtų prieinamos visiems klaipėdiečiams. Bet taip nėra, nes džiazas Klaipėdoje paskelbtas svarbiausiu iš menų. Kaip kinas Lenino laikais.

dziazas 3Liberalai mėgsta kartoti, kad nieko nemokamo nėra. Bet džiazo festivalio koncertai – nemokami. Nors jų lankytojai turi  atliekamų eurų nusipirkti čia pat parduodamo alaus bokalui. Ar šiame kontekste džiazas netampa tik rinkodaros priemone alaus pardavimams skatinti? Tuo tarpu mano pasiūlymui leisti nemokamai Klaipėdos koncertų salėje nemokamai lankytis Muzikos mokyklų ir gimnazijų moksleiviams, atmetamas, demagogiškai aiškinant, kad nieko nemokamo šiais laikais nėra. Tokiu būdu nesudaroma galimybė muziko karjeros siekiantiems jaunuoliams susipažinti ir gyvai pasimokyti aukšto sceninio meistriškumo, neugdomas klasikinės muzikos koncertų lankytojas.

Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Tos kalbos nei Mero šeimai, nei Liberalų sąjūdžiui garbės nedaro. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų išviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Su tokiais klausimais į Ingą Grubliauskienę prieš keletą metų kreipėsi ir vienas Klaipėdos žurnalistas. Jis vietoj atsakymų sulaukė grasinimu tesimu. Tačiau šiandien, kai Lietuvos liberalų sąjūdis pagaliau suprato į kokią politinę ir žmogiškąją aklavietę veda viešumo, atsiskaitomumo visuomenei ribojimas, pajamų slėpimas, protekcionizmo dangstymas, naudojimasis užimama padėtimi savo asmeniniams tikslams, pats laikas nuimti šešėlį ir nuo Klaipėdos mero bei jo šeimos veido, paviešinant pastaruoju metų 2011-2016 (V. Grubliauskas dirba meru) Klaipėdos pilies džiazo festivalio detalų finansavimą. Priešingu atveju, visi Liberalų sąjūdžio paskelbti Skaidrumo standartai ir liks tik viešųjų ryšių akcija, dar labiau nuvilsianti Lietuvos žmones, kurie po Masiulo skandalo jaučiasi apvogti.

Aš ir šiandien noriu tikėti, kad Klaipėdos džiazas – absoliučiai skaidrus ir Mero šeima, įkvėpta visuomenės ir Liberalų sąjūdžio Skaidrumo standartų spaudimo, ryšis pateikti viešai detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio ataskaitą. O meras Vytautas Grubliauskas supras, kad jis – ne tik džiazo muzikantas Kongas, o ir politikas, tiesiogiai išrinktas meras, iš kurio miestiečiai, kultūros bendruomenė tikisi lygaus dėmesio visiems miestiečiams ir visiems menams. Ne tik džiazui, kurio dėka Vytautas Grubliauskas puikiai atsiskleidžia, kaip talentingas muzikantas. Laukiame  tikslių ir skaidrių politinių natų.

Nuotraukos iš šių metų džiazo festivalio. Jos atspindi kitą, žiniasklaidos paprastai nutylimą, festivalio pusę

Skaityti straipsnį